Komplikuoti santykiai

Turkijos sausumos pajėgos karinėse operacijose Sirijoje iki praėjusios savaitės iš esmės nedalyvavo. Tačiau padėtis keičiasi. Kodėl? Akivaizdu, kad reikia kažką daryti: Turkiją ne tik drebina teroristiniai išpuoliai, tačiau ir kurdų kovotojai Sirijoje stiprėja.

Galima būtų daryti prielaidą, kad kurdai Šiaurės Sirijoje ir, žinoma, Pietryčių Turkijoje Ankarai kelia netgi daugiau galvos skausmo, nei "Islamo valstybė".

Su Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurios tikslas – sukurti savarankišką Kurdistano valstybę Turkijos, Sirijos ir Irako teritorijose, turkai kovoja nuo 1984 m.

Per tą laiką buvo sudaryti keli paliaubų susitarimai, tačiau visi jie žlugo. Paskutinis taikos susitarimas subyrėjo praėjusiais metais po kruvino išpuolio Turkijos Suruco mieste, dėl kurio kaltinama PKK.

Kita grupė kurdų, kurią Turkija suvokia grėsme sau, – tai Sirijos kurdai, priklausantys vadinamajai Sirijos kurdų Demokratinei vienybės partijai (PYD) ir suvieniję jėgas su PKK.

PYD pavaldūs yra kurdų Liaudies savigynos būriai (YPG), aktyviai kovojantys su kalifatu Sirijoje, dėl to palaikomi Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių, vykdančių oro antskrydžius prieš IS.

Dar yra ir Irako kurdai: nors Turkijos priešininkė PKK turi kelias karines stovyklas Šiaurės Irake, iš esmės santykiai tarp Irako Kurdistano pusiau autonominio regiono vyriausybės (KRG), jai pavaldžių pešmergų kovotojų ir Ankaros yra geri.

Kurdų Turkijoje, Sirijoje, Irake, Armėnijoje ir Irane, skirtingais duomenimis, gyvena nuo 25 iki 35 mln. Kurdai – ketvirtoji didžiausia etninė grupė Vidurio Rytuose, tačiau neturinti savo valstybės.

Ši etninė grupė nuo seno gyvena minimoje teritorijoje, o nuo XX a. jie ėmė garsiai kalbėti apie nepriklausomą Kurdistano valstybę.

Sutriuškinus Osmanų imperiją Pirmajame pasauliniame kare, Vakarų galios tarsi ir pažadėjo kurdams valstybingumą, tačiau po trejų metų nubrėžus naujas modernios Turkijos sienas tas pažadas taip ir liko neištesėtas.

Taip kurdai tapo mažumomis kiekvienoje iš valstybių, o kiekvienas bandymas įkurti Kurdistaną būdavo brutaliai slopinamas.

Padėti neskubėjo

Po to, kai dideles teritorijas Irake ir Sirijoje užėmė kalifatas, kurdai buvo pirmieji, kurie realiai grūmėsi su islamistais.

Irako šiaurėje į kovą su IS stojo kurdų pešmergų daliniai. Iš pradžių pešmergoms nesisekė – kalifatas sugebėjo surengti kelias geras atakas.

Tačiau su JAV pagalba įvyko persilaužimas: pešmergos sugebėjo atremti IS puolimą, o vėliau ir išstumti islamistus iš dalies užgrobtų teritorijų.

Negana to, Irako kurdams į pagalbą tada atėjo tiek PKK, tiek YPG.

Sirijoje kalifatas ilgą laiką buvo apgulęs kurdų dominuojamą šiaurinį Kobanės miestą, visai šalia sienos su Turkija.

Ankara tada dislokavo kariškius prie miesto, tačiau ne tik nesiėmė jokių veiksmų prieš IS, bet ir nieko nepagelbėjo apsuptiems kurdams. Tai sukėlė pasipiktinimo audrą tarp Turkijos kurdų. Turkijoje įvyko keli protestai.

Tik po kurio laiko, kai JAV oro smūgiai susilpnino kalifato pajėgas, Ankara nusileido ir leido pešmergoms padėti YPG.

Pagaliau 2015 m. Sirijos kurdų pajėgos atkovojo Kobanę iš islamistų. Apsupties metu žuvo 1,6 tūkst. Kobanės gyventojų, buvo sugriauta 3,2 tūkst. pastatų.

YPG vėliau pasiekė kelias reikšmingas pergales prieš kalifatą Šiaurės Sirijoje. O PYD, kuriai pavaldūs yra YPG, įtvirtino savo valdžią palei visą Turkijos–Sirijos sieną.

Kurdų pergalės Sirijoje neabejotinai sukėlė nerimą Turkijai.

Ankara ėmė nuogąstauti, kad Sirijos kurdų turima faktinė autonomija kaimyninėje valstybėje gali paskatinti Turkijos kurdus maištauti prieš vyriausybę.

Buferinė zona

JAV pareigūnai norėtų, kad tarp turkų ir kurdų nebūtų kautynių, o visas dėmesys būtų skirtas kovai tik su IS.

Regis, šią savaitę paliaubų susitarimas buvo pasiektas. Apie tai pranešė amerikiečių pareigūnai.

"Gavome abiejų pusių užtikrinimą, kad nebešaudys vieni į kitus, o visas pastangas nukreips prieš IS, – patvirtino JAV armijos pulkininkas Johnas Thomas. – Susitarimas yra laisvas – bent porai dienų, bet tikimės, kad jis sutvirtės."

Vis dėlto Turkija vėliau išplatino pareiškimą, kuriuo paneigė amerikiečių teiginius.

"Jokiomis aplinkybėmis nepriimame... kompromiso arba paliaubų, neva sudarytų tarp Turkijos ir kurdiškųjų elementų, – aiškino Turkijos ES reikalų ministras Omeras Celikas. – Turkijos Respublika yra suvereni, legitimi valstybė."

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as šios savaitės pradžioje perspėjo, kad Turkijos pajėgų intervencija Sirijoje gali labiau eskaluoti konfliktą.

"Prieštaringos intervencijos kelia dar didesnio konflikto įsiliepsnojimo pavojų", – aiškino jis.

Prancūzijos lyderis paragino Ankarą ir Sirijos kurdus nedelsiant nutraukti kovas.

Ankara siekia, kad nei IS, nei YPG neliktų Turkijos pasienyje. Turkijoje nuogąstaujama, kad autonominio kurdų rajono susikūrimas Sirijoje gali padrąsinti kurdų sukilėlius Turkijos teritorijoje.

Regis, bent jau kol kas planas veikia. Šios savaitės viduryje buvo pranešta, kad YPG Sirijos šiaurėje pasitraukė į rytus nuo Eufrato upės.

"Visi YPG dabar yra į rytus nuo Eufrato", – nurodė vienas Vakarų žvalgybos pareigūnas, nepasakęs savo vardo. Pasak jo, upės vakariniame krante dar yra likusių kurdų, bet jie nėra YPG nariai.

Pentagono atstovas Peteris Cookas anksčiau taip pat patvirtino, kad YPG persikėlimas į rytus "didžia dalimi įvyko".

Teroristiniai išpuoliai

Nuo tada, kai žlugo paliaubos tarp PKK ir Turkijos, per susirėmimus žuvo 600 turkų karių.

Ilgą laiką daugelis susirėmimų tarp Turkijos ir PKK šalininkų vykdavo tik Turkijos pietryčiuose, tačiau pastaruoju metu teroristinės atakos organizuojamos ir šalies didmiesčiuose.

Kelios kruvinos atakos buvo surengtos Stambule, taip pat sostinėje Ankaroje. Dėl išpuolių kaltinami tiek PKK, tiek IS.

Kalifato išpuolių aukomis dažniausiai būna arba užsienio turistai, arba kurdų mažumos atstovai.

Kai kas mano, kad tokiu būdu IS siekia sukelti Turkijoje vidinę nesantaiką tarp kurdų ir turkų, panašią į "Al-Qaedos" kadaise išprovokuotą Irake tarp šiitų ir sunitų.

Su PKK siejamos vadinamosios Kurdistano laisvės vanagų (TAK) grupuotės taikiniais dažniau būna Turkijos policija arba kariuomenė.

Kita vertus, abi grupuotės naudoja teroristinius išpuolius kaip instrumentą. O jų aukomis dažniauiai būna civiliai.

Su IS siejami išpuoliai

• Per sprogimą Stambulo tarptautiniame Atatürko oro uoste žuvo 45 žmonės.

• Stambule IS kovotojai taikėsi į užsienio turistus: mirtininkai detonavo bombas, pražudydami turistus iš Izraelio, Vokietijos ir Irano.

• Kruviniausia ataka įvykdyta 2015 m. spalį, kai IS kovotojas detonavo bombą viename mitinge netoli centrinės Ankaros geležinkelio stoties. Išpuolio metu žuvo 100 žmonių, iš kurių dauguma buvo kurdai.

Su PKK ir TAK siejami išpuoliai

• Birželio mėnesį TAK kovotojai nužudė 7 žmones Stambule, kai susprogdino autobusą, vežantį turkų riaušių policijos pareigūnus.

• Kovą TAK surengė išpuolį Ankaroje netoli Turkijos teisingumo ministerijos pastato ir premjero biuro. Jo metu žuvo 37 žmonės.

• Vasario mėnesį TAK kovotojai užpuolė karius vežantį autobusą Ankaroje.