Charkove nuspręsta nerengti referendumo federalizavimo klausimu

Charkove nutarta gegužės 11 dieną nerengti referendumo federalizavimo klausimu, pareiškė judėjimo „Jugovostok“ („Pietryčiai“) koordinacinės tarybos narys Jurijus Apuchtinas.

„Mes realiai esame pasiruošę rengti referendumą gegužės 11 dieną. Mes nesuderinome klausimų, kurie bus bendri Charkovui, Luhanskui ir Doneckui; deja, nesutapo (formuluotės). Todėl priėmėme sprendimą 11 dieną referendumo nerengti“, – sakė J.Apuchtinas žurnalistams penktadienį.

Anksčiau tas pats J.Apuchtinas kalbėjo, kad ketinama referendumą Charkove rengti tą pačią dieną kaip ir Donecke bei Luhanske. Anot jo, ketinta referendumui pateikti klausimus dėl Ukrainos federalizavimo, Pietryčių autonomijos steigimo ir rusų kalbos valstybinio statuso. Referendumą ketinta atlikti apklausos būdu „miesto gatvėse ir aikštėse“.

Prancūzija smerkia Ukrainoje planuojamus „neteisėtus“ referendumus

Prancūzija penktadienį Ukrainos prorusiškų separatistų planus šį savaitgalį surengti „neteisėtus“ referendumus dėl nepriklausomybės ir paragino elgtis santūriai.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) sakė kalbėjęsis su Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku prieš sekmadienį planuojamą surengti balsavimą.

„Prancūzija smerkia separatistų rytų Ukrainos sprendimą surengti tuos neteisėtus referendumus, nepaisant bendrų raginimų susilaikyti“, – sakė jis.

Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apstulbino pasaulį, iš pažiūros smarkiai pakeitęs poziciją Ukrainos atžvilgiu ir paraginęs jos rytiniame regione veikiančius prorusiškus separatistus atidėti planuojamus referendumus, taip pat išreiškęs palaikymą gegužės 25-ąją turintiems įvykti nacionaliniams prezidento rinkimams.

Tačiau sukilėliai, kontroliuojantys daugiau nei 12 miestų rytų Ukrainoje, ignoravo šį prašymą, žadėdami surengti balsavimus Donecko ir Luhansko srityse, kurie neabejotinai pakurstys įtampą.

„Šiuo lemtingu metu visos šalys privalo demonstruoti santūrumą“, – sakė L.Fabiusas, pabrėždamas, jog būtina pradėti dialogą.

Rytų Ukrainoje intensyviai ruošiamasi separatistiniam referendumui 

Sėdėdamos prie puslankio pavidalo stalo, kelios moterys pūstomis šukuosenomis darbavosi žirklėmis ir klijais, tvarkydamos krūvas šviežiai išspausdintų skrajučių, skelbiančių apie sekmadienį planuojamą separatistinį referendumą Ukrainos pietrytinėje Donecko srityje.

„Esame savanorės ir patriotės – mums nusibodo gyventi jaučiant tų fašistų grėsmę, – pareiškė pensininkė Galina Griukanova, mojuodama žirklėmis. – Dirbsime dieną ir naktį, kad užtikrintume, jog referendumas įvyks, o žmonių balsas bus išgirstas.“

Nors šį balsavimą Kijevas laiko neteisėtu, ir netgi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ragino jį atidėti, šiuo metu jam intensyviai ruošiamasi, kai vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderiai paskelbė, kad referendumas įvyks.

Tęsiantis Ukrainos vyriausybinių pajėgų „antiteroristinei operacijai“ prieš sukilėlius tame regione, per kurią žuvo jau dešimtys žmonių, sekmadienį vyksiančiame referendume žmonių bus klausiama, ar rytinis pramonės regionas turėtų tapti nepriklausomas nuo Kijevo. Daugelio nuomone, jeigu tokiam žingsniui būtų pritarta, jis atvertų kelią regiono prisijungimui prie Rusijos.

Panašus balsavimas taip pat vyks kaimyninėje Luhansko srityje.

Pasiryžimas surengti šį balsavimą sužlugdė viltis, kad įtampa gali atslūgti, nors V.Putinas netikėtai kreipėsi į sukilėlius, ragindamas atidėti savo referendumus.

Balsavimo, kuris vyks prižiūrint kaukėtiems ginkluotiems kovotojams, perėmusiems kontrolę virtinėje rytinių miestų, legitimumas kelia rimtų abejonių, o šios pastangos gali virsti farsu.

Daugelis giliai abejoja, ar sukilėliai yra pajėgūs organizuoti balsavimą maždaug milijonui piliečių. Paskutinėmis dienomis prieš numatytą balsavimo datą pasiruošimai atrodė diletantiški ir netgi chaotiški.

Donecko mieste įsikūrusios balsavimo komisijoje, įsikūrusioje pastate, apjuostame barikadomis iš padangų ir spygliuotos vielos, buvo sustatytos balsalapių prikrautos kartotinės dėžės, primityviai užklijuotos lipnia juosta. Ant kiekvienos iš jų ranka buvo užrašyta, į kurį miestą turi būti išvežtos.

Ant dėžių taip pat buvo užrašyta „Neliesti“.

Tačiau sukilėlių pareigūnai žadėjo, kad referendumas įvyks ir kad jis bus teisėtas.

„Rezultatai bus teisėti – bus iš tiesų išreikšta, ką galvoja šio krašto žmonės“, – sakė balsavimo komisijos atstovas Romanas Liaginas.

Dauguma gyventojų - prieš atsitraukimą 

R.Liaginas nurodė, kad pasiruošimai referendumui kainavo tik apie 2 000 JAV dolerių (beveik 5 000 litų) – visa ši suma buvo išleista spausdintuvų kasečių milteliams, popieriui, ant kurio buvo spausdinami balsalapiai, ir degalams.

Pasak jo, balsavimą padės organizuoti 15 tūkst. savanorių, o teisę balsuoti vien Donecke turės per 3 mln. žmonių.

Kita vertus, ketvirtadienį JAV viešosios nuomonės tyrimo instituto „Pew Research Centre“ paskelbti apklausos rezultatai rodo, jog 70 proc. ukrainiečių rytiniame regione norėtų likti vieningoje šalyje, o atsiskyrimui pritaria tik 18 procentų. Tačiau du trečdaliai respondentų rytuose buvo nepatenkinti provakarietiška vyriausybe Kijeve.

Donecko gatvėse nuomonės apie planuojamą referendumą buvo įvairios.

Dauguma žmonių sakė palaikantys balsavimą arba esantys jam abejingi.

Beveik niekas atvirai nesakė, kad ketina balsuoti prieš atsiskyrimą.

„Kai kuriems žmonėms tai nerūpi, o daugelis baiminasi atsiskyrimo nuo Kijevo, bet aš ketinu balsuoti už nepriklausomybę“, – sakė gėlių pardavėja Ana Ivanova.

„Mano nuomone, referendumas yra mūsų vienintelė viltis – blogiau negu yra būti nebegali, – aiškino ji. – Aš asmeniškai palaikau prisijungimą prie Rusijos.“

Kiti atrodė nusiteikę mažiau entuziastingai.

„Iš tikrųjų negalvojau, ar balsuosiu, ar ne, – sakė apsaugininkas, vardu Viktoras. – Tikriausiai sekmadienį liksiu namuose ir pailsėsiu.“

Kad ir kaip susiklostytų padėtis, Kijevas aiškiai pareiškė, kad šį balsavimą laikys neteisėtu ir niekaip neatsižvelgs į jo rezultatus.

Nacionalinio saugumo ir gynybos sekretorius Andrijus Parubijus sakė, kad tas referendumas yra „politinė apgaulė ir klasta“, taip pat pažadėjo tęsti karinę operaciją prieš sukilėlius.

Po netikėto V.Putino pareiškimo pradėta kelti klausimų, ar Kremlius prarado įtaką tarp sukilėlių, ar nusprendė jų neberemti, tačiau tikėtina, kad Maskva vis dėlto išsakys palaikymą balsavimo rezultatams.

„(V.Putino) žodžiuose esama tam tikrų pozicijos pokyčių, tačiau ar galime tikrai kalbėti apie rimtą politikos pokytį?“ – klausė Marija Lipman iš Carnegie (Karnegio) centro Maskvoje.

„Žodžiai gali būti interpretuojami labai plačiai ... Veiksmai, kurie lydi tuos žodžius – daug svarbesni“, – pažymėjo ji.