Rusija ir Ukraina turi sėstis derėtis dėl krizės Ženevoje, tačiau pažangos nesitikima

Rusija ir Ukraina ketvirtadienį turėtų susėsti prie derybų stalo Ženevoje, kad pamėgintų sušvelninti krizę šioje Rytų Europos šalyje, Amerikai perspėjus Maskvą, kad ji privalo padaryti nuolaidų arba laukti naujų sankcijų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas turi susitikti su kolegomis iš Ukrainos, JAV ir Europos Sąjungos (ES), kaip tik tokiu metu, kai promaskvietiški aktyvistai, kuriuos, Kijevo teigimu, remia Maskva, konsoliduoja savo vykdomą Pietryčių Ukrainos pramoninio regiono dalių perėmimą.

Šios derybos dėl krizės buvo surengtos po to, kai žlugo Kijevo karinė operacija separatistams išstumti. Nėra jokių ženklų, kad aktyvistai ketintų nusileisti; jie, pažemindami vyriausybę, net perėmė armijos transporto priemones, kurios buvo atsiųstos jų išstumti.

Įtampai tvyrant toliau, NATO paskelbė, kad siunčia daugiau pajėgų į Rytų Europą, ir paragino Rusiją liautis „destabilizavus“ Ukrainą, kuri į neramumus yra įklimpusi nuo pat promaskvietiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimo vasario mėnesį.

Tačiau dabar visų akys nukrypusios į tai, ar padėtį gali išgelbėti diplomatija, per S.Lavrovo, Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Deščycios, JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry (Džono Kerio) ir ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ešton) derybas.

„Buvo sunku pasiekti, kad tarp Rusijos ir Ukrainos vyktų tikras dialogas“, – trečiadienį vakare žurnalistams sakė vienas JAV valstybės departamento pareigūnas, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės.

Tarp Vašingtono ir Kijevo prioritetų šiose derybose yra bandymas pasiekti, kad Rusija demobilizuotų aktyvistus, nors Maskva ir   neigia, kad yra kaip nors su jais susijusi.

JAV ir ES jau įvedė sankcijas svarbiems Rusijos ir Ukrainos politikams ir verslininkams, tarp jų – prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonėms.

Tačiau jei šios derybos žlugs, Vakarų šalys yra pasirengusios įvesti Maskvai griežtesnes, platesnes ekonomines ir finansines sankcijas, kuriomis būtų siekiama pakenkti ir taip su sunkumais besigrumiančiai Rusijos ekonomikai.

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Jay Carney (Džėjus Karnis) trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos „aktyviai rengia“ naujas sankcijas Rusijai, daugėjant ženklų, kad Vašingtonas gali būti pasirengęs imtis priemonių prieš šios šalies ekonomikai svarbius kasybos, energetikos ir finansinių paslaugų sektorius.

Visgi privačiuose pokalbiuose amerikiečių pareigūnai leido suprasti nepuoselėjantys didelių vilčių, kad Ženevos derybose pavyks pasiekti pažangą.

Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) atvirai apkaltino Maskvą aktyviai remiant separatistus Ukrainos pietuose ir pietryčiuose.

„Kaskart, kai Rusija žengs tokio pobūdžio žingsnius, kuriais siekiama destabilizuoti Ukrainą ir pažeisti jos suverenitetą, bus pasekmių“, - sakė B.Obama interviu „CBS News“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras A.Deščycia, atskridęs į Ženevą dalyvauti ketvirtadienio susitikime, iš karto paragino Rusiją liautis rėmus „teroristinę veiklą“ šalies rytuose.

Jis taip pat iškėlė virtinę kitų Maskvai nepriimtinų reikalavimų, pavyzdžiui, pripažinti, kad, kad Krymas, kurį Rusija aneksavo praėjusį mėnesį, yra „neatskiriama Ukrainos dalis“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu apkaltino Vašingtoną, kad jis remia Kijevo „karą su savo žmonėmis“. Griežtas šio pareiškimo tonas tik patvirtina, kad Ženevos derybose veikiausiai nepavyks įtikinti Maskvos atsitraukti nuo savo nesutaikomos pozicijos.

Tuo tarpu Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas įspėjo, kad naujosios laikinos Ukrainos valdžios pradėta „antiteroristinė operacija“ prieš separatistus Rytuose nustūmė šalį prie pat pilietinio karo slenksčio.

Be to, akivaizdu, kad Kijevo karinė intervencija separatistiniuose šalies rytuose nesėkminga.

Neramiame rytiniame Slovjansko mieste separatistai, kurie nuo šeštadienio yra užėmę vyriausybinius pastatus, trečiadienį vietinių gyventojų buvo sutikti kaip didvyriai, kai perėmė šešis šarvuotuosius transporterius iš vyriausybinių pajėgų.

Netoliese esančiame Kramatorsko mieste ukrainiečių kariai, kai kurie jų neslėpdami ašarų, atidavė savo ginklų spynas prorusiškiems protestuotojams, apsupusiems jų koloną, kurią sudarė 14 šarvuotųjų mašinų. Mainais jiems buvo pažadėta, kad galės išvažiuoti savo šarvuočiais.

Tuo tarpu naujoji valdžia Kijeve pažėrė naujų kaltinimų Rusijai - vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad Maskva mėgina pastatyti „naują Berlyno sieną“.
Situacija Ukrainos pietryčiuose labai panaši į padėtį, kuri buvo Krymo pusiasalyje prieš praėjusį mėnesį Rusijos įvykdytą jo aneksiją.

Ukrainos žvalgybos pareigūnai trečiadienį pranešė perėmę pokalbius, kurie liudija, kad tie patys rusų agentai, kurie vadovavo Krymo užėmimui, dabar koordinuoja separatistinius neramumus šalies rytuose.

Būgštaujama, kad ryžtingas karinis Kijevo atsakas gali išprovokuoti kruviną kontrsmūgį iš rusų karių, kurie laukia pasirengę vykdyti V.Putino pažadą „apginti“ rusakalbius kaimyninės valstybės gyventojus.

JAV „aktyviai rengia“ sankcijas Rusijai ir reikalauja, kad ji deeskaluotų situaciją

Jungtinės Valstijos trečiadienį įspėjo, kad „aktyviai rengia“ naujas sankcijas Rusijai, kurios bus įvestos, jei svarbiose derybose dėl krizės Ukrainoje nepavyks įtikinti Maskvos atsitraukti nuo savo nesutaikomos pozicijos.

Visgi privačiuose pokalbiuose amerikiečių pareigūnai leido suprasti nepuoselėjantys didelių vilčių, kad Ženevos derybose tarp Rusijos, Ukrainos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų pavyks pasiekti pažangą.

Jie taip pat atskleidė, kad griežčiausios galimos sankcijos, kurios smogtų svarbiausiems Rusijos ekonomikos sektoriams, būtų įvestos tik tokiu atveju, jei Rusija surengtų didžiulio masto invaziją į Ukrainą.

Tuo tarpu prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) atvirai apkaltino Maskvą aktyviai remiant separatistus Ukrainos pietuose ir pietryčiuose. Kijevas ten pasiuntė savo pajėgas, tačiau kol kas tai situacijos iš esmės nepakeitė.

JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry (Džonui Keriui) išskridus į Ženevą, Baltieji rūmai pareiškė, jog Vašingtonui reikia konkrečių ženklų, kad Rusija deeskaluos situaciją Rytų Ukrainoje.
„Aktyviai rengiame naujas sankcijas“, - sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis).

„Iš rytdienos susitikimo tikimės ženklų, kad Rusija eis ar yra numačiusi eiti deeskalacijos, o ne eskalacijos keliu“, - pridūrė jis.

Aukštas amerikiečių pareigūnas J.Kerry lydintiems žurnalistams sakė, jog Rusija turi parodyti, kad yra pasirengusi liautis „rėmus ir kursčius“ separatistus bei atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienos.

„Kalbant apie sankcijas, prezidento pozicija labai aiški: jei Rusija nepasinaudos šia deeskalacijos galimybe, kaina augs“, - sakė jis.

Tačiau kol kas neaišku, kada galėtų būti imtasi kokių nors naujų, griežtesnių sankcijų prieš Rusiją, kurios papildytų jau anksčiau įvestas tikslines priemones, nukreiptas prieš aukšto rango Maskvos ir Krymo pareigūnus.

„Kaskart, kai Rusija žengs tokio pobūdžio žingsnius, kuriais siekiama destabilizuoti Ukrainą ir pažeisti jos suverenitetą, bus pasekmių“, - sakė B.Obama interviu „CBS News“.

Aukšto rango amerikiečių pareigūnai leido aiškiai suprasti, kad, jų nuomone, maksimalus rezultatas būtų pasiektas tokiu atveju, jei sankcijas Maskvai JAV įvestu vienu metu su Europos Sąjunga, kurią su Rusija sieja kur kas glaudesni ekonominiai ryšiai.

Tačiau jie pripažino, kad 28 nares turinčiai Bendrijai reikia laiko sankcijų procesui.

Jie taip pat leido aiškiai suprasti, jog skausmingiausių priemonių, kuriomis grasinama Maskvai - sankcijų svarbiausiems jos ekonomikos sektoriams, tarp jų kasybos bei energetikos - kol kas neketinama imtis.

Vašingtonas tas priemones laiko maksimalia bausme už bet kokį galimą rusų pajėgų įžengimą į Ukrainą ir mano, kad greitai įtikintų Europą prisidėti, nors tai neabejotinai turėtų skaudžių padarinių jos ekonomikai.

Ukrainos rytuose prorusiškos jėgos sulaukia aktyvaus visuomenės palaikymo

Paprastai tokio palaikymo sulaukia roko žvaigždės ir estrados atlikėjai, o ne juodas kaukes ir slepiamąsias uniformas dėvintys kovotojai, ginantys separatistinį maištą.

„Jūsų – mūsų didvyriai! Mes jus mylime!“ – šaukė žmonės, skubėdami išmaniaisiais telefonais nufilmuoti istorines akimirkas rytiniame Slovjansko mieste, turinčiame 140 tūkst. gyventojų, daugiausiai rusakalbių, simpatizuojančių Maskvai.

Dabar Slovjanskas priklauso Ukrainos daliai, kurioje Kijevo centrinės vyriausybės valdžia tėra tušti žodžiai.

Nuo šeštadienio prorusiški sukilėliai šiame mieste kontroliavo visus politinius svertus: miesto tarybos pastatą, milicijos skyrių ir netgi Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) būstinę, iš kurios buvo išnešioti visi ten dar likę ginklai.

Ukrainos vyriausybė žadėjo susigrąžinti miestą ir sekmadienį pasiuntė į jį stiprias pajėgas. Du sraigtasparniai, dešimtys šarvuotųjų transporterių ir apie 300 karių priartėjo maždaug už 40 kilometrų nuo Slovjansko miesto ribų.

Tačiau ukrainiečiai kariai toliau nenukeliavo. Jų šarvuotąsias mašinas užblokavo prorusiški kovotojai. Šeši šarvuočiai perėjo į priešininkų rankas.

Dabar, panašiai kaip per kovą įvykdytą Krymo užgrobimą, kariai be atpažinimo ženklų vaikščioja gatvėmis, gindami politinį atsiskyrimą, kuris neabejotinai bus griežtai smerkiamas ne vien Ukrainos vyriausybės, bet ir tarptautinės bendruomenės.

„Dabar esame ginami kariškių, o ne vien civilių, – su palengvėjimu kalbėjo 53 metų Natalija Teslanko. – Ačiū dievui, armija atvyko mums padėti. Jeigu Kijevo kariai atvyks su jais kautis, mes, moterys, tapsime gyvaisiais skydais ir juos apsaugosime.“

Kariai, kurių tik akys matėsi iš po juodų megztų kaukių, buvo nekalbūs.

Ant perimtų šarvuočių, stovinčių priešais užimtus vyriausybinius pastatus, buvo išskleistos Rusijos arba Donbaso regiono vėliavos. Šis Ukrainos pietryčių regionas svajoja prisijungti prie Rusijos arba bent jau atitolti nuo Kijevo, jeigu valstybė būtų pertvarkyta į federaciją, kaip pageidauja Maskva.

Niekas tiksliai negali pasakyti, kas tie mįslingi kariai ir iš kur jie atvykę, tačiau ištisos šeimos neša jiems vandenį ir cigaretes, o merginos dėjo gėles ant jų dulkėtų šarvuočių.

Kijevas tuos karius laiko Rusijos specialiųjų pajėgų nariais, atsiųstais į šalį prezidento Vladimiro Putino, kuris esą siekia atplėšti kiek įmanoma daugiau Ukrainos teritorijų.

Tačiau gyventojai juos vadina prijaučiančiais ukrainiečiais, užtikrinančiais, kad rusakalbiai tėvynainiai būtų apsaugoti nuo kerštingos ir neteisėtos Ukrainos vyriausybės.
Vienas iš tų karių, pravarde Balu, sakėsi esąs Ukrainos armijos dezertyras.

„Esu kovotojas iš Krymo. Mūsų čia apie 12. Kiti – apie 150 karių – yra ukrainiečiai“, – aiškino Balu.

Jam kalbant, virš miesto praskrido Kijevo pajėgų naikintuvas, tačiau jį palydėjo minios patyčios.

„Liksime čia su tankais, kol žmonėms atsivers galimybė nuspręsti savo ateitį referendume“, – sakė Balu, prisisegęs prorusiškų jėgų simbolį – oranžinės ir juodos spalvos dryžuotą juostelę.

„Mes kliaujamės jumis. Negyvensime fašistiniame režime, primestame Kijevo“, – vienas pensininkas sakė Balu, baimindamasis Ukrainos pajėgų invazijos.
Tačiau karys patikino, kad Ukrainos pajėgos nepuls savo tėvynainių.

„Mes juos sutriuškinsime, jeigu jie tai darys“, – perspėjo Balu.

Ukrainiečių ašaros

Už keliasdešimties kilometrų kita Ukrainos pajėgų kolona, kurią sudarė 14 šarvuotųjų mašinų, įstrigo užblokuota emocingų, tačiau neginkluotų prorusiškos stovyklos šalininkų, tarp kurių buvo moterų ir vaikų.

Nuotaikos ten irgi buvo panašios į šventiškas: žiūrovai fotografavo ukrainiečius karius, sėdinčius ir laukiančius ant savo tankų ir šarvuočių.

„Nežinau, kur mes važiavome – mes tiesiog judėjome, ir tiek“, – sakė vienas iš karių, o šalia jo buvęs karininkas nervingai nusijuokė.

„Jokių problemų – viskas gerai. Šie žmonės yra mūsiškiai. Mes tiesiog pailsėsime, po to keliausime namo“, – pridūrė jis.

Po kelias valandas trukusių derybų su minia, kariai galiausiai pažadėjo pasukti atgal, atsisakę planų susigrąžinti Slovjanską.

Jie netgi sutiko atiduoti savo kovos mašinų pabūklų ir kulkosvaidžių spynas – mainais į pažadą, kad galės išvažiuoti savo šarvuočiais.

„Ginklai niekada nebebus naudojami prieš žmones“, – vienas sukilėlis sakė audringai miniai, o kai kurie ukrainiečiai kariai šalimais patylomis braukė ašaras.

Rusija turi liautis remti „teroristinę veiklą“ Ukrainoje, sako Kijevas

Ukraina reikalaus, kad Rusija nutrauktų paramą „teroristinei veiklai“ jos teritorijoje, pareiškė užsienio reikalų ministras trečiadienį, svarbių derybų su Maskva, Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga išvakarėse.

„Norime, kad Rusija neremtų teroristinės veiklos Rytų Ukrainoje“, - sakė užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia, atskridęs į Ženevą dalyvauti ketvirtadienio susitikime.

„Mūsų pagrindinis reikalavimas yra situacijos Rytų Ukrainoje deeskalavimas. Norime, kad Rusija atitrauktų savo karius nuo rytinių Ukrainos sienų“, - pabrėžė jis.

Ukrainos diplomatijos vadovas pateikė Maskvai virtinę kitų reikalavimų tokiu metu, kai įtampa tarp abiejų kaimynių smarkiai išaugusi.

„Norime, kad jie patvirtintų, jog Krymas yra neatskiriama Ukrainos dalis. Norime, kad Rusija išvestų savo pajėgas iš Krymo ir atšauktų parlamento sprendimą leisti Rusijos vyriausybei panaudoti rusų pajėgas Ukrainos teritorijoje“, - sakė A.Deščycia.

Krymo pusiasalį, kur dauguma gyventojų yra rusakalbiai, Rusija perėmė kovo mėnesį, praėjus kelioms savaitėms po to, kai buvo nušalintas Kremliaus remtas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Maskva ne kartą tvirtino, kad jai reikia apginti etninius rusus nuo ukrainiečių nacionalistų, tačiau Kijevas tokius argumentus griežtai atmetė.

Šią savaitę paskelbtas Jungtinių Tautų tyrimas taip pat paneigė tokius Maskvos tvirtinimus - jo metu nustatyta, kad Rytų Ukrainoje baimės ir nesaugumo atmosferą politiniais sumetimais kursto prorusiški aktyvistai.

A.Deščycia sakė, kad Ukraina „pasirengusi kalbėti“ su Rusija apie įtampos mažinimą, tačiau Maskva neturi teisės nurodinėti Kijevui, kaip vadovauti šaliai.

Pasak ministro, Kijevas atmeta federalizacijos galimybę, tačiau jau planuoja reformas, kad šalies regionams būtų suteikta daugiau įgaliojimų.

„Tačiau tai spręsti gali tik Ukraina, Ukrainos vyriausybė ir Ukrainos žmonės. Neketiname diskutuoti su Rusija apie Ukrainos vidaus permainas“, - pabrėžė jis.

A.Deščycia sakė, jog Kijevas laikosi pozicijos, jog reikia dialogo su Rusija, kuri yra pagrindinė Ukrainos prekybos partnerė ir gamtinių dujų tiekėja.

„Norime tęsti derybas su Rusija. Norime pateikti daugiau argumentų ir įrodymų, jog vienintelis būdas stabilizuoti situaciją Ukrainoje ir aplink ją, kuris šiuo metu vis dar įmanomas, yra diplomatinis kelias“, - pabrėžė ministras.