Kas sustabdytų terorą Prancūzijoje?

Ketvirtadienio vakarą, Nacionalinės šventės dieną, Nicoje Anglų bulvare iškylavusius žmones traiškiusio sunkvežimio vairuotojas, kilęs iš Tuniso. Atsakomybę už aštuonių dešimčių žmonių žūtį ir daugiau nei 200 sužalojimą prisiėmė „Islamo valstybė“, kitą dieną po teroro akto išplatinusi pareiškimą, kad žudikas buvo jų karys.

Specialistai pabrėžia, kad gana ilgą laiką Nicoje buvo puikios sąlygos ekstremistams rastis.

Dešimtys anksčiau gyvenusių Nicoje prisijungė prie „Islamo valstybės“. O apskritai, analitikų skaičiavimu, apie 1700 žmonių iš Prancūzijos įsiliejo į šios grupuotės gretas. Kovoti į Siriją ir Iraką iš Tuniso išvyko apie 6,5 tūkst. žmonių.

Prancūzijoje apie 10 procentų, daugiausia iš visų Europos šalių, gyventojų sudaro musulmonai – tai reiškia, kad radikalių teroristinių grupuočių pasiuntiniai turi didelę auditoriją. Ekstremistai savo propagandą platina socialiniuose tinkluose, mažose bendruomenėse ir netgi kalėjimuose. Dabar beveik visi ekspertai sutaria, kad veiksmingiausia būtų siekti sumažinti Prancūzijos musulmonų bendruomenių radikalizacijos mastus, tačiau, atrodo, šiandien niekas nežino, kaip tai padaryti.

„Kodėl?“, – klausia kairuoliškas laikraštis „Liberation“ kitą rytą. Tai – pagrindinis klausimas, neišeinantis iš galvos visiems, kas matė, kaip 19 tonų sunkvežimis vagoja Bastilijos paėmimo fejerverkų stebėti susirinkusią minią Nicos Anglų promenadoje. Ieškant atsakymo į „Kodėl“ galima pradėti nuo „kas?“

31-erių metų Mohamedas Lahouaiejas-Bouhlelis – iš Šiaurės Tuniso, kur dar vis gyvena jo šeima. Nematęs jos nuo 2012-ųjų, kai buvo atvykęs į sesers vestuves, likus kelioms dienoms iki žudynių, M. Lahouaiejas-Bouhlelis tėvams ir broliams perdavė beveik 100 000 eurų. Ne paštu, o per tarpininkus. Iš kur pinigai – šeima teigia nežinanti, tačiau įsitikinusi, kad tai jo 8-erių metų darbo Prancūzijoje santaupos. Kaip tiek galėjo sutaupyti kurjeriu dirbęs vyras – neaišku.

Tėvo teigimu, sūnus turėjęs agresijos priepuolių, tačiau jokio ryšio su religija. Nevaikščiojęs į kaimynystėje buvusią mečetę, gėręs alkoholį – tvirtina ir M. Lahouaiejo-Bouhlelio kaimynai, tačiau paskutinėmis šaudynių su policija minutėmis neva šaukęs „Allahu Akbar“ („Dievas yra didis“). Gyvenęs buvusiame darbininkų, dabar daugiausia arabiškame Nicos Les Abattoir rajone, į kurį persikėlė paliktas žmonos, nes ją mušė. Žmona pasiliko ir tris vaikus, tad po skyrybų vyras gyveno vienas, ramiai ir vienišai, net nesisveikindavęs laiptinėje.

M. Lahouaiejas-Bouhlelis buvo žinomas Prancūzijos policijai dėl smulkių vagysčių, smurto ir grasinimų, tačiau visai nežinomas vidaus saugumui, kurios du trečdaliai, anot jos vadovo, dabar dirba su įtariamaisiais terorizmu.

Visa tai – atstumto, vienišo ir smurtingo, neapykantos visam aplinkiniam pasauliui pritvinkusio žudiko portretas. Blogas, nepraktikuojantis musulmonas, kurio pirmoji auka anglų promenadoje – praktikavusi, dievobaiminga, hidžabą dėvėjusi musulmonė iš tos pačios Nicos.


Šiame straipsnyje: NicaterorizmasPrancūzija

NAUJAUSI KOMENTARAI

vvv

vvv portretas
Nepasidare sitas gyvulys radikalu per viena diena. Joks normalus zmogus nepasikeis per diena,reiskia jis toks ir buvo. Ir dar, tie 100 tukst.euru,manau,joks ne 8 metu uzdarbis,o sumoketi jam pinigai,kad jis ivykdytu sita baisu teroro akta. Tegul jis dega pragare.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių