Popiežius Pranciškus, ketvirtadienį pradėdamas penkių dienų vizitą Pietų Korėjoje, kurį Šiaurės Korėja pažymėjo raketų paleidimais, sakė, kad dialogas, o ne „jėgos demonstravimas“ atneš taiką į suskaldytą Korėjos pusiasalį.

Seule sakydamas kalbą prezidentei Park Geun-Hye (Pak Gjunhė) ir aukšto rango pareigūnams bei diplomatams, Pranciškus sakė, kad Korėjų susitaikymo paieškos daro poveikį „viso rajono ir, iš tikrųjų, viso karo nualinto pasaulio stabilumui“.

Pripažindamas nemažėjantį iššūkį griaunant „nepasitikėjimo ir neapykantos“ sienas, Pranciškus išreiškė dėkingumą už taikias pastangas atnešti stabilumą Korėjos pusiasaliui.

„Diplomatija ... yra pagrįsta tvirtu ir atkakliu įsitikinimu, kad taiką galima laimėti ramiu klausymusi ir dialogu, o ne abipusiais kaltinimais, bevaise kritika ir jėgos demonstravimu“, – sakė jis.

Savo kalboje Pranciškus vartojo tik pavadinimus „Korėja“ ir „Korėjos pusiasalis“, vengdamas konkrečiai minėti Šiaurės Korėją ar Pietų Korėją. Pusiasalis yra padalytas nuo 1950-1953 metų Korėjos karo.

„Gana nepriderama leisti tokius ginklus dieną, kai atvyksta popiežius, kuris atvyksta čia palaiminti visų žmonių Korėjos pusiasalyje, ar (jie būtų) Pietuose, at Šiaurėje“, – Seule sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Prezidentė Park Geun-Hye popiežiui sakė, kad jo vizitas padės pradėti „vilties ir susivienijimo“ erą, ir pažadėjo plėsti humanitarines programas dėl Šiaurės Korėjos.

Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad realios pažangos negali būti, kol Pchenjanas neatsisakys savo branduolinių ginklų programos.

Pirmasis per 15 metų popiežiškas vizitas Azijoje

Regione tvyrančią įtampą vos kelios minutės prieš tai, kai popiežius išlipo iš savo lėktuvo, akcentavo kaimyninės Šiaurės Korėjos į jūrą prie rytinių krantų paleistos artimojo nuotolio raketos.

Pranciškų, kuris plačiai šypsojosi ir mojo žmonėms, pasitiko prezidentė Park Geun-Hye (Pak Gjunhė) ir priėmimo komitetas, kuriame yra du žmonės, pabėgę iš Šiaurės Korėjos, taip pat – balandžio mėnesį įvykusios kelto katastrofos aukų, kurių iš viso yra 300 ir tarp kurių yra daug moksleivių, giminaičiai.

Reaguodamas į Park Geun-Hye norą, kad jo vizitas paskatintų taiką ir susitaikymą Korėjos pusiasalyje, popiežius sakė, kad atvyko „su tuo giliai širdyje“, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“.

Tikimasi, kad Pranciškus pasiųs taikos žinią Pchenjanui, kai kitą savaitę Seule aukos specialias Korėjų „susitaikymo“ mišias.

Bažnyčios pareigūnai Pietų Korėjoje nusiuntė kelis prašymus Pchenjanui atsiųsti katalikų grupę dalyvauti šiose mišiose, bet Šiaurės Korėja pasiūlymą atmetė, priežastimi nurodydama savo pasipiktinimą būsimomis Pietų Korėjos ir JAV karinėmis pratybomis.

Laikydamasis savo paprasto stiliaus, Pranciškus iš oro uosto išvyko įsispraudęs į kompaktiško hečbeko „Kia“, kurio specialiai paprašė savo vizitui, galą.

Pakeliui iš Italijos jis skrido virš Kinijos, todėl galėjo pasinaudoti protokolu ir pasiųsti precedento neturinčią geros valios žinią kinų prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui).

„Patekdamas į Kinijos oro erdvę, perduodu geriausius linkėjimus Jūsų Ekscelencijai bei jūsų bendrapiliečiams, ir šaukiuosi dieviškojo taikos ir gerovės palaiminimo šiai šaliai“, – sakė jis tame radijo pranešime.

Pekinas ir Vatikanas smarkiai nesutaria nuo 1951 metų, kai Kinija nutraukė ryšius su Šventuoju Sostu; abi šalys grumiasi dėl Kinijos katalikų bendruomenės kontrolės.

Pietų Korėja pirmajam per 15 metų popiežiškajam vizitui Azijoje buvo pasirinkta siekiant apdovanoti vieną greičiausiai augančių, uoliausių ir įtakingiausių katalikų bendruomenių regione.

Nors katalikai Pietų Korėjoje sudaro tik kiek daugiau nei 10 proc. gyventojų, kurių iš viso yra 50 mln., popiežiaus vizitas sukėlė didelį visuomenės entuziazmą. Seulo gatvėse iškabinti sveikinimo transparantai, parduotuvėse vyksta aktyvi prekyba įvairiausiais suvenyrais, pradedant miniatiūrinėmis Pranciškų vaizduojančiomis lėlėmis ir baigiant atminimo monetomis.

Maždaug milijonas žmonių šeštadienį turėtų susirinkti Seulo centre į mišias po atviru dangumi, per kurias Pranciškus paskelbs palaimintaisiais 124 kankinius, persekiotus ankstyvuoju Korėjos Katalikų Bažnyčios gyvavimo periodu, 18-ajame ir 19-ajame amžiuose.

Tai pirmasis popiežiškasis vizitas Pietų Korėjoje po 25 metų ir jis nustato pavyzdį, kuriuo, kaip Vatikanas viliasi, galėtų pasekti kitos Azijos šalys.

Ekonominį „stebuklą“, kuris per kiek daugiau nei penkis dešimtmečius pavertė šią šalį iš karo nualinto užkampio eksporto galia ir ketvirtąja pagal dydį Azijos ekonomika, lydėjo lygiai taip pat dramatiškas krikščionybės bumas.

Krikščionys Pietų Korėjoje dabar sudaro didžiausią religinį bloką. Nors daugumą jo sudaro protestantai, katalikų bendruomenė auga greičiau ir kasmet suteikiama dešimtys tūkstančių naujų krikšto sakramentų.