„Aptarėme visus situacijos aspektus: gyvybės gynybą mūsų šalyje, mūsų pajėgumų stiprinimą – oro gynybos, atsparumo ir tolimojo nuotolio pajėgumų srityje“, – sakė V. Zelenskis įraše socialiniame tinkle „X“.
Perspėja, kad Rusija naudojasi nepakankamu dėmesiu karui Ukrainoje
V. Zelenskis, kuris sekmadienį savo sąjungininkus ragino atsiųsti daugiau oro gynybos sistemų, perspėjo, kad Rusija naudojasi tuo, kad dėmesys nukrypsta nuo karo Ukrainoje, ir intensyvina šalies bombardavimą.
Diplomatinės pastangos nutraukti trejus su puse metų trunkančią Rusijos invaziją yra įstrigusios, o pastarosiomis dienomis Rusija atnaujino savo oro smūgių kampaniją prieš Ukrainos energetikos tinklus ir artėjant žiemai nutraukė elektros tiekimą šimtams tūkstančių ukrainiečių.
Sekmadienį atskiruose pokalbiuose su JAV prezidentu D. Trumpu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) V. Zelenskis paprašė daugiau raketų ir pagalbos stiprinant savo šalies „tolimojo nuotolio pajėgumus“.
„Rusija dabar naudojasi šiuo momentu – tuo, kad Artimiesiems Rytams ir kiekvienos šalies vidaus problemoms skiriamas didžiausias dėmesys“, – teigė Ukrainos lyderis, kaip rašoma pokalbio su E. Macronu išklotinėje.
Rusija dabar naudojasi šiuo momentu – tuo, kad Artimiesiems Rytams ir kiekvienos šalies vidaus problemoms skiriamas didžiausias dėmesys.
Rugpjūtį D. Trumpas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu derybų, tačiau jam nepavyko pasiekti jokio taikos susitarimo.
Sekmadienį vykusiame pokalbyje su D. Trumpu, antrajame per dvi dienas, V. Zelenskis sakė, kad abi šalys sieks stiprinti Ukrainos „gynybinius pajėgumus“.
„Su prezidentu Trumpu sutarėme, kad mūsų komandos, mūsų kariuomenė susitvarkys su viskuo, ką aptarėme“, – nedetalizuodamas sakė V. Zelenskis.
Baltieji rūmai kol kas nekomentavo šio pokalbio.
„Dar bjauresni“ rusų smūgiai
Pastarosiomis savaitėmis V. Zelenskis spaudė Vašingtoną aprūpinti Kyjivą ilgo nuotolio sparnuotosiomis raketomis „Tomahawk“, o Baltieji rūmai teigia šį prašymą svarstantys.
Rusija teigia, kad šių raketų tiekimas Ukrainai sukeltų pavojų nutraukti jos ryšius su Jungtinėmis Valstijomis ir sukelti naują eskalacijos etapą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sekmadienį apie tai priminė, įspėdamas, kad Maskva gali traktuoti bet kokį raketų paleidimą taip, tarsi jos būtų su branduolinėmis galvutėmis.
„Įsivaizduokite, pakyla ir skrenda tolimojo nuotolio raketa, ir mes žinome, kad ji gali turėti branduolinį užtaisą. Ką galvoja Rusijos Federacija?“ – D. Peskovas kalbėjo valstybinės televizijos žurnalistui.
Anksti sekmadienį Rusija surengė naują smūgių seriją Ukrainoje, per kurią, anot regioninių pareigūnų, mažiausiai keturiose srityse keliolika buvo sužeisti, taip pat žuvo vienas žmogus.
Pokalbyje su E. Macronu V. Zelenskis sakė, kad Maskvos smūgiai tapo „dar bjauresni“.
2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, apibūdindama ją kaip „specialiąją karinę operaciją“, kuria siekiama demilitarizuoti šalį ir užkirsti kelią NATO plėtrai.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje teigia, kad šis karas yra neteisėtas žemės užgrobimas, dėl kurio žuvo dešimtys tūkstančių civilių ir kariškių bei buvo plačiai nusiaubta daugybė teritorijų.
Nuo 2022-ųjų milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o Rusija dabar yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos – didžiąją tos teritorijos dalį nusiaubė kovos veiksmai.
