Po teroro aktų Prancūzijoje vieno iš teroristų motina ir sesuo viešai paskelbė pranešimą, kuriame pažymėjo, kad pasaulis neturėtų tapatinti islamo pasaulio su terorizmu. Iš tiesų, bent remiantis statistika, daugiausia terorizmo aukų – būtent islamo pasaulyje. Net pusė 2004–2013 m. įvykdytų teroro išpuolių įvyko Afganistane, Pakistane ir Irake.

Islamas – ne "siaubingas priešas"

Po kruvinų atakų Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, priešais "Charlie Hebdo" laikraščio redakcijos pastatą atsistojęs Hassenas Chalghoumis – vietos musulmonų bendruomenės imamas – pasmerkė smurtą. "Aukos – kankiniai. Aš už juos melsiuosi. Matyt, likusį gyvenimą", – sušnabždėjo imamas.

Bet drauge pridūrė, kad net 95 proc. žmonių, žuvusių nuo teroristų rankos, buvo musulmonai. Ar teisus šis imamas?

Po atakos prieš "Charlie Hebdo" ir vieną žydų parduotuvę Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as sakė: "Būtent musulmonai yra pagrindinės fanatizmo, fundamentalizmo ir netolerancijos aukos." Prancūzijos vadovas pridūrė, kad kiekvienas smurto protrūkis prieš kitos religijos žmones – smerktinas.

"Antimusulmoniškus veiksmus, kaip ir antisemitizmą, reikėtų ne tik smerkti, bet ir už juos griežtai bausti, – kalbėjo Prancūzijos vadovas. – Terorizmo akivaizdoje mes visi esame vieningi."

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pažymėjo, kad vakariečiams, ypač jaunimui, reikia daugiau domėtis Rytų religijomis ir apskritai kultūra. "Pastarojo meto įvykiai Prancūzijoje ir panašūs įvykiai kai kuriose kitose Vakarų valstybėse įtikino mane tiesiogiai kalbėtis su jumis apie juos. Per pastaruosius du dešimtmečius, beveik nuo pat SSRS suirimo, buvo daug bandymų pastatyti šią didžią religiją (islamą) į siaubingo priešo vietą. Neleiskite jiems veidmainiškai pristatyti savo pačių užverbuotų teroristų kaip islamo atstovų. Gaukite žinias apie islamą iš jo svarbiausių ir pradinių šaltinių", – ragino A.Khamenei.

Jis drauge paragino Europos ir Jungtinių Valstijų jaunimą "studijuoti ir tyrinėti stimulus, slypinčius už šio paplitusio islamo įvaizdžio juodinimo".

Aukos – musulmonai?

Prieš kelerius metus Jungtinių Valstijų Nacionalinio kovos su terorizmu centro (NCTC) pareigūnai paskelbė ataskaitą, kurioje pažymėjo, kad nuo 82 iki 97 proc. visų religinės nesantaikos ir terorizmo aukų – musulmoniškų šalių gyventojai. Tiesa, šioje ataskaitoje nepatikslinta, kiek tiksliai procentų aukų sudaro religinės nesantaikos aukos, o kiek – teroristų aukos.

Panašių ataskaitų NCTC nebeskelbia. Todėl šiuo metu būtų sunku nustatyti, koks realiai yra šis rodiklis.

Bet, kas akivaizdu, islamo pasaulį krečiantys neramumai kasdien nusineša dešimčių, o kartais ir šimtų žmonių gyvybę.

Kitas Amerikoje įsikūręs centras, kuris veikia Merilando universitete, taip pat renka informaciją apie terorizmo aukas, tačiau šioje duomenų bazėje teroristų aukos neįvardijamos pagal jų religines pažiūras.

Pasak Globalaus terorizmo duomenų bazės (GTD) ekspertės Erin Miller, taip grupuoti  aukas būtų sudėtingas uždavinys. Pasak jos, problema, kad didžioji dalis informacijos apie aukas plaukia iš žiniasklaidos pranešimų, o šiuose naujienų reportažuose – mažai kalbama apie tai, kokiai religinei bendruomenei nužudytasis ar nužudytoji priklausė.
Net už 50 proc. teroristinių išpuolių, kurie užfiksuoti GTD, niekas neprisiėmė atsakomybės.

E.Miller pažymėjo, kad nuo 2004 iki 2013 m. pusė pasaulyje įvykdytų teroro aktų įvykdyta trijose pasaulio šalyse: Afganistane, Pakistane ir Irake. Šiose šalyse gyvena išimtinai musulmonai. Taigi, ir terorizmo aukos ne kas kiti, o būtent musulmonai. Pasak ekspertės, minėtose šalyse per šį laiką žuvo apie 60 proc. visų terorizmo aukų.
Kita vertus, nors moteris šiek tiek suabejojo imamo H.Chalghoumio pareiškimu, kad net 95 proc. musulmonų – terorizmo aukos, ji pripažino, kad skaičius – panašus.
"Neturėtume sakyti, kad tai – nesąmonė ar perdėtas pareiškimas. Daugelis pastarojo  meto didžiausių teroro aktų įvyko būtent islamo pasaulio šalyse", – sakė E.Miller.

Bijo terorizmo Vakaruose

Sprogimai Sirijoje, Irake, Afganistane ar Pakistane ne taip sukrečia vakariečius kaip terorizmas "namie".

Ataka prieš "Charlie Hebdo", sprogimai Londono metro, Madrido traukiniuose,  rugsėjo 11-osios atakos JAV ilgam įsirėžė į vakariečių atmintį.

Vis dėlto, remiantis statistika, terorizmo atvejų Vakarų šalyse pasitaiko gerokai mažiau, nei yra viso pasaulio vidurkis.

2004–2013 m. Jungtinėje Karalystėje įvyko apie 400 teroristinių atakų arba išpuolių, kurie klasifikuoti kaip terorizmas. Daugiausia – Šiaurės Airijoje. Ir dauguma jų buvo neletaliniai, t.y. per juos nežuvo žmonės.

JAV šiuo laikotarpiu įvyko apie 133 atakos. Ir mažiau nei 20 atvejų baigėsi žūtimis. Prancūzijoje 2004–2013 m. buvo įvykdyti vos 47 išpuoliai. Lyginant su, pavyzdžiui, Iraku, šie skaičiai – mažyčiai.

Irake nuo 2004 iki 2013 m. įvykdyta 12 tūkst. išpuolių. Net 8 tūkst. baigėsi žmonių mirtimis.

Vis dėlto, E.Miller teigimu, skaičiuoti terorizmo aukas pagal aukų religines pažiūras – netikslu.

"Tai, mano suvokimu, skatina neapykantą – žmonės ieško, kurios religinės grupės aršesnės, o tuomet tarsi lenktyniauja, kas daugiau yra nužudęs ir pan. Žūtys ar terorizmas – ne futbolo rungtynės", – aiškino ekspertė.

Daugelis teroro išpuolių, pasak ekspertės, geopolitinės prigimties. "Žinoma, religija vadina vaidmenį, tačiau ji – tik dalis, o ne esmė", – tvirtino ekspertė.

Kaip kovoti su terorizmu?

Terorizmu paprastai vadinamas organizuotų grupuočių sistemingas grasinimas ar nenuspėjamo smurto naudojimas prieš vieną ar kelias valstybes, jų institucijas ar gyventojus siekiant ideologinių, politinių, religinių tikslų.

Pagrindinis terorizmo taikinys – civiliai gyventojai, o pagrindinis ginklas – baimė. Teroristai paprastai siekia atkreipti į save dėmesį, o tam labai pasitarnauja masinio informavimo priemonės. Taigi, planuodami teroristinius veiksmus, jie nebūtinai siekia išžudyti kuo daugiau žmonių, bet pasveria, koks aukų skaičius ir išpuolio dramatiškumas sukels kuo didesnę pasaulio reakciją.

Teroristai naudoja įvairius metodus: nuo žmonių grobimo, transporto priemonių užgrobimo, sprogdinimų iki sabotažo, komunalinių tinklų gadinimo, žmogžudysčių. Paprastai teroristai naudoja asimetrinio karo metodus.

Kaip kovoti su teroristais? Į šį klausimą nėra vienareikšmio atsakymo. Pagrindinės priemonės – diplomatinės, ekonominės-finansinės, teisinės ir, žinoma, karinės.
Karinė jėga – dažniausiai naudojama. Tačiau, pasak terorizmo ekspertų, JAV ir jų sąjungininkų karinės kampanijos Afganistane ir Irake atskleidė, kad net ir didesnė karinė galia neturi didesnio poveikio efektyviai kovai su terorizmu.

Mat partizaniniame kare, kokiu paprastai laikomas karas su terorizmu, neveikia daugelis įprastinių karybos strategijų.

Didelės karinės pajėgos negali tinkamai kovoti su tokiu pasipriešinimu. Net daugumos kovotojų sunaikinimas negarantuoja pergalės. Kol yra nors vienas išlikęs kovotojas, kuris žino, kur paslėpti ginklai, partizaninis pasipriešinimas gali atsinaujinti.

Pagrindinė problema ta, kad partizaniniame kare kariaujantis vienetas yra individas arba būrys, o ne kariuomenė. Teroristai, pasak ekspertų, nesivadovauja vakarietiškomis karo taisyklėmis, priešingai – naudojasi jų silpnybėmis. Jie puikiai išnaudoja šiuolaikines technologines naujoves. Be to, yra kantrūs – tokiu būdu jie siekia sumažinti priešininko valią kautis.

Žmonės į teroristų gretas paprastai verbuojami iš skurdžių visuomenės sluoksnių, dažnai neturintys ko prarasti. Be to, teroristai dažnai būna asmenys, puikiai pažįstantys vietovę, kurioje rengia arba planuoja surengti teroro aktus.

Teroristai neturi jokių skiriamųjų ženklų – jie puikiai prisitaiko prie kitų visuomenės narių.

Vienas iš naujausių kovos su terorizmu būdu – vadinamosios kovos su sukilėliais pajėgos. Šių karinių vienetų tikslas – kompensuoti tokius konvencinių pajėgų trūkumus kaip tikslumas, lankstumas.

Šie kariai ne tik kariauja, o ir renka informaciją apie teroristus, jų grupes, organizatorius, taip pat jie samdo ir apmoko vietines pajėgas pasipriešinti teroristams, organizuoja operacijas, skirtas atskirti juos nuo gyventojų.

Reikšmingas darbas tenka žvalgybai ir kontržvalgybai. Be informacijos apie planuojamas atakas jų nebūtų įmanoma sustabdyti. Vakarų šalyse sudaromi įtariamų teroristų sąrašai, sekamos jų kelionės, jie gali būti stebimi, o prireikus – prevenciškai sulaikomi.

Džihadistas iš Estijos

Po teroro aktų Prancūzijoje daugelio Europos šalių saugumo tarnybos stengiasi sulaikyti įtariamus grėsmę keliančius asmenis.

Kratos ir suėmimai vyko Belgijoje, kurioje likviduota išpuolius šioje šalyje planavusi teroristų kuopelė, taip pat Graikijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Pasak Estijos laikraščio "Eesti Paevaleht", vienas šalies gyventojas Ivanas Sazanakovas taip pat prisidėjo prie islamistų Sirijoje. Žurnalistai atskleidė, kad 31 metų I.Sazanakovas, kuris jau pasikeitė vardą ir dabar yra Abdurahmanas, pirmasis iš Estijos nuvyko į Siriją dalyvauti kovos veiksmuose petys į petį su džihadistais.
I.Sazanakovas prieš kelerius metus atsivertė į islamą, o prieš pusantrų metų, nepranešęs tėvams, persikraustė į Egiptą.

Po kelių mėnesių paskui jį išvažiavo žmona Lolita su vaikais. Laikraščio duomenimis, Egipte I.Sazanakovas susitiko su kovotojų verbuotoju, o paskui per Turkiją išvyko į Siriją. Draugai didėjantį jo radikalumą pastebėjo dar Estijoje. O praėjusį pirmadienį jis viename socialinių tinklų paskelbė nuotrauką, kurioje įsiamžino laikantis rankinį prieštankinį granatsvaidį.

Skaičiai:

12 tūkst. – terorizmui prilygintų išpuolių įvykdyta Irake nuo 2004 m.
47 – terorizmui prilyginti išpuoliai įvykti Prancūzijoje nuo 2004 m.

Terorizmo istorija ir tipologizacija

Terorizmo užuomazgos siekia Prancūzijos Didžiosios Revoliucijos laikus. Teroristiniais veiksmais buvo laikomi revoliucinės valdžios, vadovaujamos jakobinų klubo nario Maximilieno de Robespjero, veiksmai. Jie buvo nukreipti prieš politinę opoziciją.

• Anarchistiniai judėjimai: paprastai šie išpuoliai buvo nukreipti prieš valdančiojo (politinio) elito narius. Išpuoliai vykdyti Italijoje, Rusijoje, Jungtinėse Valstijose ir daugelyje kitų pasaulio šalių.
• Judėjimai prieš kolonializmą: daugelis grupuočių, kovojusių su kolonijine santvarka, rinkosi partizaninio karo metodus. Šios grupuotės paprastai skelbdavo siekiančios nepriklausomybės ir atstovaujančios tam tikrai ideologijai.
• Globalūs teroristiniai judėjimai: pirmąja globalia teroristine organizacija Vakaruose laikoma Palestinos Išlaisvinimo Organizacija (PIO). Šios organizacijos nariai suorganizavo išpuolį prieš žydų atletus per Miuncheno olimpines žaidynes, taip pat buvo pagrobę žydų oro linijų lėktuvą.
• Religinio pagrindo: nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio sumažėja politinių tikslų siekiančių teroristinių grupuočių ir labai išauga religinių teroristų gretos. Didžiausią dalį sudaro islamo išpažinėjai.
• Transnacionalinis, globalinis terorizmas: šio tipo teroristinių organizacijų priešakyje – "Al Qaeda". Tiesa, pastaruoju metu šios organizacijos galia yra sumenkusi. "Al Qaeda" yra pasidalijusi į skirtingas, gana savarankiškai veikiančias grupuotes, kurių aktyviausia – Jemene veikianti Arabijos pusiasalio "Al Qaeda". Anksčiau šios organizacijos buveine laikytas Afganistano ir Pakistano pasienis – santykinai "išvalytas" nuo teroristų. Nors pastaruoju metu į "Al Qaedos" vietą nusitaikiusi "Islamo valstybė", kol kas šios organizacijos kovotojams nepavyko surengti didelio masto teroro akto Vakaruose.

Pas teroristus veržiasi ir buvę Prancūzijos kariai?

Prancūzijos gynybos ministerijos šaltinis patvirtino, kad keliolika buvusių Prancūzijos karių yra prisidėję prie džihadistų grupuočių Irake ir Sirijoje, o šis faktas kelia susirūpinimą dėl galbūt kariuomenėje egzistuojančių radikalių elementų. Gynybos ministras Jeanas Yves'as Le Drianas, tiesa, atsisakė pakomentuoti šį klausimą. Kaip pranešė prancūzų radijas RFI, dauguma buvusių karių, perėjusių į džihadistų pusę, prisidėjo prie judėjimo IS. Pranešime nurodoma, kad tarp tų kovotojų esama buvusių specialiųjų pajėgų ir Užsieniečių legiono narių. Vienas iš jų vadovauja grupei užverbuotų prancūzų, kurią jis apmokė Šiaurės rytų Sirijoje. Maroko dienraštis "L'Opinion" paskelbė, kad vienas iš tų kovotojų anksčiau tarnavo jūrų pėstininkų elitiniame 1-ajame parašiutininkų pulke. Prancūzijos žvalgybos šaltiniai sakė, kad tas buvęs oro desantininkas jiems yra žinomas.