Rusija buvo viena iš nedaugelio šalių, palaikiusių Mianmarą po 2021 metų karinio perversmo, kurio metu buvo nuversta demokratiškai išrinkta Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) vyriausybė, o tai išprovokavo pilietinį karą, per kurį, apytikriais skaičiavimais, žuvo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
Min Aung Hlaingas Mianmaro prezidentu buvo paskirtas balandį po surežisuotų rinkimų, kuriuos Vakarų šalys ir demokratijos stebėtojai pavadino fiktyviais.
„Šiuo metu mūsų šalių tarpusavio santykiai sparčiai vystosi“, – sakė Min Aung Hlaingas, puošnioje Kremliaus salėje per vertėją kreipdamasis į V. Putiną.
„Rusijos ir jūsų asmeninės paramos dėka esame pasiekę daug rezultatų tarptautinėje arenoje“, – sakė jis.
„Mianmaras yra patikimas Rusijos partneris Pietryčių Azijoje“, – pridūrė šalies lyderis.
Tuo metu V. Putinas pareiškė, kad abi šalys „aktyviai bendradarbiauja tarptautinėje arenoje“ ir kad „reikia dirbti ekonomikos srityje“.
Jis taip pat paminėjo „besivystančius“ saugumo ryšius.
„Jūsų vizito programa labai išsami, todėl esu įsitikinęs, kad bus proga aptarti visus šiuos klausimus“, – sakė V. Putinas.
Anksčiau įvykusiame susitikime su Mianmaro vadovu Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas teigė, kad Maskva „toliau įgyvendina susitarimus dėl mažos galios atominės elektrinės statybos Mianmare“.
Mianmaras ir Rusija vasarį pasirašė penkerių metų karinio bendradarbiavimo sutartį, tačiau jos detalės liko neatskleistos.
Mianmaro kariuomenė naudoja rusiškus naikintuvus kovose su sukilėlių grupuotėmis. Ji taip pat kaltinama taikymusi į civilius, o kai kurie konfliktų stebėtojai šiuos išpuolius prilygina karo nusikaltimams.
Tai jau šeštasis oficialus Min Aung Hlaingo vizitas į Maskvą nuo 2021 metų perversmo laikų.
(be temos)
(be temos)