Bendrame pareiškime, kurį iki antradienio pasirašė tokios šalys kaip Švedija, Jungtinė Karalystė (JK), Kanada ir Prancūzija, pabrėžiama, kad „humanitarinė katastrofa Gazos Ruože tęsiasi, todėl būtina skubiai plėsti pacientų iš Gazos Ruožo gydymą“.

Jame sakoma, kad pasirašiusios šalys pasiruošusios teikti paramą tiek finansiškai, tiek siųsdamos medicinos personalą ar įrangą, reikalingą pacientams iš Gazos.

„Primygtinai raginame Izraelį atkurti medicininį koridorių į okupuotą Vakarų Krantą, įskaitant Rytų Jeruzalę, kad būtų galima atnaujinti medicininę evakuaciją iš Gazos ir pacientai galėtų gauti taip skubiai reikalingą gydymą palestiniečių teritorijoje“, – nurodoma pareiškime.

Jame Izraelis taip pat raginamas panaikinti vaistų ir medicinos įrangos pristatymo į Gazos Ruožą apribojimus, skubiai sudaryti sąlygas Jungtinėms Tautoms (JT) ir kitiems humanitarinės pagalbos teikėjams atlikti gyvybiškai svarbų darbą bei užtikrinti, kad medicinos personalas būtų gerbiamas ir saugomas, būtų užtikrinamas jų, įrangos ir atsargų saugus ir netrukdomas judėjimas.

Per „Hamas“ 2023 metų spalio 7-ąją surengtą beprecedentį išpuolį Pietų Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo 1 219 izraeliečių, daugiausia civilių. Be to, palestiniečių kovotojai paėmė 251 įkaitą, kurių 48 tebėra Gazos Ruože. Izraelis mano, kad tik 20 iš šių įkaitų dar yra gyvi.

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per atsakomąsias Izraelio karines operacijas šiame palestiniečių anklave žuvo daugiau kaip 65,1 tūkst. žmonių, daugiausia civilių; šiuos duomenis JT laiko patikimais.

Per karą buvo sugriautos didelės Gazos Ruožo dalys, savo namus turėjo palikti maždaug 90 proc. šios teritorijos gyventojų, kilo itin sunki humanitarinė krizė, o ekspertai sako, kad Gazos mieste kilo badas.