Išpuoliai okupuotoje Artimųjų Rytų šalyje vis dažniau lyginami su pralaimėtu karu Pietryčių Azijoje  

Kai teroristai prieš dvi savaites Irake numušė JAV sraigtasparnį, nelaimė, per kurią žuvo 16 karių, privertė amerikiečius prisiminti karą Vietname ir šioje šalyje patirtą skaudų pralaimėjimą.  

Primena pirmąsias dienas  

Britų BBC apžvalgininkas Polas Reinoldsas, paskyręs situacijai Irake savo komentarą, pateikė istoriko Ernsto Mėjaus, pasakiusio, jog pastarieji įvykiai Irake “šlykščiai primena” pirmąsias konflikto Vietname dienas, žodžius. Tačiau istorikas teigia, kad kol kas neaišku, ar padėtis Irake blogės taip sparčiai, kaip tai buvo Pietų Vietname.

Šis momentas - labai svarbus, pažymi apžvalgininkas. Kaip ir generolai, ekspertai neretai prisimena senus karus, kad iš arčiau pažvelgtų į naujus.

Pietų Vietname prieš JAV kariuomenę kovojo ne tik komunistų sukilėliai, bet ir reguliari Šiaurės Vietnamo armija. Tada Vašingtonas rėmė korumpuotą režimą, primena P.Reinoldsas. Naujoji valdžia Irake po Sadamo Huseino dar tik formuojama, ir šis procesas vyksta sunkiai.  

Šansai laimėti  

Irake nėra pajėgų, organizuotai veikiančių iš užsienio, išskyrus pavienius teroristus, atvykusius iš kitų musulmoniškųjų šalių. Amerikiečių ir britų kariškiai mano, kad kaip tik jie ir kelia didžiausią sumaištį.

Sąjungininkų kariuomenė teoriškai būtų pajėgi sutriuškinti Sadamui Huseinui ištikimų kovotojų pasipriešinimą, jeigu jai padėtų naujai formuojamos Irako saugumo pajėgos, teigia BBC apžvalgininkas.

“Kovojant su teroristais dauguma faktorių mums yra palankūs, - agentūra Reuters citavo Vašingtone esančio Brukingso karinių problemų instituto ekspertą Maiklą Hantloną, spalio pabaigoje skaičiusį specialų pranešimą kongresmenams. - Bet būtų klaida, jeigu lauktume greitos ir lengvos pergalės, tačiau vis dėlto turėtume nugalėti”.

Pastarosiomis dienomis Amerikos kariškiai Irake patyrė itin didelių nuostolių. Todėl prezidento Džordžo V.Bušo veiksmus šioje okupuotoje šalyje remia jau mažiau negu pusė amerikiečių.

Viešosios nuomonės apklausa, kurią dar prieš itin skaudų sraigtasparnio numušimą surengė televizija ABC ir laikraštis “The Washigton Post”, parodė, kad Amerikos prezidento veiksmams Irake pritaria tik 47 proc. apklaustųjų, o 51 proc. pasisako prieš.

Irakas tapo didele Dž.V.Bušo problema, ir jeigu netektys ten didės, ji gali tapti dar rimtesnė, pažymi P.Reinoldsas.  

Pražūtinga operacija  

Šiuo metu JAV prezidentas demonstruoja nepajudinamą tvirtybę. “Mūsų valia ir pasiryžimas - tvirti kaip niekad”, - Reuters korespondentui sakė Baltųjų rūmų atstovas Trentas Dafis. Tačiau kai oficialūs asmenys kalba apie “tvirtą valią”, tampa aišku, kad reikalai klostosi prastai, konstatuoja BBC apžvalgininkas.

Demokratų partija kol kas dar nepajėgė pasinaudoti aštrėjančia Dž.V.Bušo problema. Bet Atstovų rūmų narys iš Ohajo valstijos Denis Kusiničius, vienintelis šiuose rūmuose balsavęs prieš rezoliuciją, pritariančią karui Irake, praėjusią savaitę pirmasis viešai paragino išvesti iš šios šalies visus Amerikos karius.

“Ši pražūtinga operacija turi būti sustabdyta; priešingu atveju ten mūsų žmonių žus vis daugiau, - kongresmeno žodžius citavo CNN. - Atėjo laikas visus mūsų karius sugrąžinti namo”.

Prieš tai demokratai skelbė miglotus pareiškimus kritikuodami JAV administraciją, bet nesiryždami raginti išvesti kariuomenę iš okupuotos šalies. Buvęs NATO pajėgų vyriausiasis vadas Veslis Klarkas Reuters pareiškė: “Į šį konfliktą įsivėlėm neturėdami aiškios strategijos, kaip pasiekti pergalę”.

Vieni JAV įstatymų leidėjai dabar ragina Amerikos administraciją atkakliau prašyti kitų valstybių paramos, kiti siūlo į Iraką nusiųsti dar daugiau kariuomenės.

Tuo tarpu kariniai ekspertai abejoja, ar karinio kontingento padidinimas keliomis dešimtimis tūkstančių žmonių duotų efektą, nes užpuolikai veikia iš pasalų, po atakos jie slepiasi.  

Nemalonūs sugretinimai  

P.Reinoldsas konstatuoja, kad Irakas nėra panašus į Vokietiją ar Japoniją po Antrojo pasaulinio karo, kurios buvo visiškai sugriautos, o jų ginkluotosios pajėgos pasidavė. Vokiečiai iš karto susitaikė su okupacija, ir Vokietijoje nežuvo nė vienas Amerikos kariškis, nes niekas jų nepuldinėjo.

Kai kas dabar padėtį Irake lygina su situacija Filipinuose XX amžiaus pradžioje, kai amerikiečiai ten pakeitė ispanus po JAV pergalės prieš Ispaniją. Tai nėra malonus palyginimas, teigia BBC apžvalgininkas.

Išsilaipinusius Filipinuose amerikiečius entuziastingai sveikino vietos gyventojai, siekę atsikratyti ispanų jungo. Bet, kai filipiniečiai pamatė, jog amerikiečiai, užimdami salas, neatnešė demokratijos, o tik naują okupaciją, kilo konfliktas.

Prireikė kelerių metų, kad pasipriešinimas žiauriomis represijomis būtų palaužtas. 1906 metais tik per vieną operaciją buvo nukauta 600 sukilėlių, priminė P.Reinoldsas istorinius faktus.  

Pavargę kariškiai bus keičiami  

JAV administracija vis dar turi vilčių konfliktą Irake baigti karinėmis priemonėmis. Pentagonas nujaučia, kad Amerikos karinis kontingentas okupuotoje šalyje turės praleisti dar ne vienerius metus.

Todėl jau susirūpinta pavargusius karius pakeisti kitais. Pasak agentūros France Presse, JAV gynybos ministras Donaldas Ramsfeldas prieš dvi savaites pasirašė įsakymą kitais metais rotacijos principu pradėti keisti Irake dislokuotas pajėgas; pagal šį planą į Iraką kartu su reguliariosios kariuomenės kariais, rezervininkais ir Nacionalinės gvardijos nariais grįš ir JAV jūrų pėstininkai.

Rotacijos metu bus pakeista dauguma dabar Irake tarnaujančių karių, kurių iš viso yra 132 tūkstančiai. Kitais metais į Iraką vyks 35-45 tūkstančiai Nacionalinės gvardijos narių ir rezervininkų.

Nors dislokavimo planas parengtas jau seniai, Pentagonas delsė priimti galutinį sprendimą vildamasis, kad bus galima suformuoti trečią tarptautinę diviziją. Tačiau jos iki šiol nėra, todėl amerikiečiai turėjo imtis įgyvendinti pastiprinimo planą.

Jūrų pėstininkai iš Irako grįžo rugsėjį, suvaidinę svarbiausią vaidmenį per invaziją, kurios metu balandį buvo nuverstas Sadamo Huseino režimas.

Jūrų pėstininkams išvykus, visa okupacijos našta tenka sausumos kariuomenei.  

Demokratai .Ramsfeldą norėtų atleisti  

Reuters-BNS. 26 JAV Atstovų rūmų demokratai paskelbė pateikę rezoliucijos projektą, kuriame Džordžas V.Bušas raginamas atleisti gynybos ministrą Donaldą Ramsfeldą.

“Ši rezoliucija oficialiu dalyku padarytų tai, ką jau galvoja tiek daug Kongreso narių, - kad kareiviams Irake ir Amerikos užsienio politikai labai padėtų Donaldo Ramsfeldo pasitraukimas”, - sakoma Niujorkui atstovaujančio įstatymų leidėjo Čarlzo Reindželio pareiškime.

Č.Reindželis nurodė, kad dar 25 Atstovų rūmų nariai sutiko paremti šį rezoliucijos projektą ir kad jie “nori pasakyti tai, ką žino tiek daug politiką lemiančių žmonių, - jog pirmasis žingsnis grąžinant mūsų karius namo yra sprendimas pasiųsti namo Donaldą Ramsfeldą”.

Rezoliucijos projekte sakoma, kad D.Ramsfeldas suklaidino Amerikos žmones dėl karo ir okupacijos pažangos, nusiuntė JAV pajėgas į Iraką “be atitinkamo planavimo ir pakankamo aprūpinimo”, o savo pareiškimuose dėl karo ir žuvusių amerikiečių “pademonstravo jautrumo trūkumą”.

Kadangi į dvi apylyges stovyklas susiskaldžiusio respublikonų kontroliuojamo Kongreso nariai siekia iki lapkričio pabaigos paskelbti sesijos pertrauką, dėl šio rezoliucijos projekto tikriausiai nebus balsuojama.  

Kariai užimtame krašte - labai reikalingi  

Reuters-BNS. Lenkijos ministras pirmininkas Lešekas Mileris, vakar kreipdamasis į Irake tarnaujančius lenkų karius sakė, kad jų vykdoma misija, nors yra labai pavojinga, turi lemiamos reikšmės šalies atstatymui ir pasaulio saugumo užtikrinimui.

Sakydamas kalbą keliems šimtams Lenkijos vadovaujamos tarptautinės divizijos karių, atsakingų už saugumo užtikrinimą centrinėje Irako dalyje, L.Mileris prisiminė ir čia nuo priešo ugnies žuvusį pirmąjį lenkų karį majorą Heronimą Kupčiką.

“Tai brangiai kainuojantis, neretai skausmingas ir daugeliui žmonių iki šiol nesuprantamas procesas, tačiau jis yra reikalingas, ir būtent todėl mes esame čia, Irake”, - sakė L.Mileris, kreipdamasis į karius Lenkijos nepriklausomybės dienos proga.

Premjero ir karių susitikimas vyko netoli senovinio Babilono miesto esančiuose iš dalies atstatytuose rūmuose.

“Mes esame čia, kad padėtume Irakui susikurti geresnę ateitį, ir būsime tol, kol naujoji Irako valdžia galės pati pradėti rūpintis savo šalimi ir savo piliečių saugumu”, - sakė L.Mileris.

Po pirmojo lenkų kario žūties Lenkijoje užvirė dar aršesnės diskusijos dėl Varšuvos paramos JAV vadovaujamam karui Irake ir šalies vaidmens jame.

Nepaisydama visuomenės nepritarimo, Lenkija parėmė JAV vadovaujamą karinę kampaniją prieš Sadamo Huseino režimą ir nuo rugsėjo pabaigos pradėjo vadovauti centrinėje Irako dalyje dislokuotoms 23-ijų šalių tarptautinėms pajėgoms.