Venesuelos opozicijos kandidatas išvyko iš šalies

E. Gonzalezas Urrutia mėnesį slapstėsi, nepaisydamas trijų iš eilės kvietimų atvykti į teismą ir teigdamas, kad dalyvavimas teismo posėdyje galėjo kainuoti jo laisvę.

„Prieš kelias dienas savanoriškai radęs prieglobstį Ispanijos ambasadoje Karakase, (E. Gonzalezas Urrutia) paprašė Ispanijos vyriausybės politinio prieglobsčio“, – socialiniuose tinkluose pranešė Venesuelos viceprezidentas, pridurdamas, kad Karakasas sutiko jį saugiai perduoti.

Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas) socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad E. Gonzalezas Urrutia „jo prašymu“ išvyko Ispanijos karinių oro pajėgų lėktuvu, ir pridūrė, kad Ispanija yra „įsipareigojusi ginti visų venesueliečių politines teises“.

E. Gonzalezo Urrutios advokatas Jose Vicente Haro (Chosė Visentė Haras) taip pat patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad opozicijos kandidatas išvyko į Ispaniją, tačiau atsisakė pateikti daugiau komentarų.

Venesuela išgyvena politinę krizę nuo tada, kai valdžia paskelbė Nicolasą Maduro (Nikolasą Madurą) rinkimų liepos 28-ąją nugalėtoju.

Opozicija pasipiktino ir teigė turinti įrodymų, kad E. Gonzalezas Urrutia laimėjo didele persvara.

Įvairios valstybės, įskaitant Jungtines Valstijas, kelias Lotynų Amerikos šalis, taip pat ir Europos Sąjungą, atsisakė pripažinti N. Maduro nugalėtoju, jei Karakasas nepateiks išsamių balsavimo duomenų.

Po rinkimų Venesuelos prokurorai išdavė E. Gonzalezo Urrutios arešto orderį, nes jis tvirtino, kad teisėtai laimėjo rinkimus.

Venesuelos opozicijos atstovus gynęs advokatas Joelis Garcia (Džoelis Garsija) sakė, kad jei E. Gonzalezas Urrutia būtų apkaltintas viskuo, kuo jį kaltina vyriausybė, jam grėstų 30 metų laisvės atėmimo bausmė.

Valdžia tvirtina, kad N. Maduro buvo perrinktas trečiajai šešerių metų kadencijai, surinkęs 52 proc. balsų.

Opozicija paskelbė savo balsavimo protokolus, kuriuose, jos teigimu, E. Gonzalezas Urrutia surinko 67 proc. balsų.

Smurto protrūkis po rinkimų Venesueloje nusinešė 27 gyvybes, 192 žmonės buvo sužeisti, o vyriausybė teigia suėmusi apie 2,4 tūkst. žmonių.