Lenkijos vadovai į aukščiausio lygio susitikimą Helsinkyje nevyks

Varšuvoje paskelbta, kad nei Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis, nei premjeras jo brolis dvynys Jaroslavas į Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris rytoj turėtų įvykti Helsinkyje, nevažiuos.

Tačiau Briuselyje vis dar turima vilties, kad Lenkijos vadovus pavyks įkalbėti vykti į Helsinkį ir ten spręsti iškilusias problemas.

Kaip surasti išeitį

L.Kačinskis turėjo vakar ir šiandien su vizitais lankytis Gruzijoje, o rytoj - Rumunijoje, tačiau dėl nelaimės Silezijos šachtoje jis kelionių į užsienį atsisakė. Bet ir vykti į Helsinkį prezidentas vakar dar neketino.

Tuo tarpu premjeras J.Kačinskis su jam būdingu sarkazmu pareiškė, kad išvykai į Suomiją jis neturi pakankamai įgaliojimų: “Tai - aukščiausio lygio susitikimas, kuriame iš esmės dalyvauja Europos Komisijos, Europos Sąjungai pirmininkaujančios Suomijos ir Rusijos atstovai. Aš nesu nei pirmininkaujančios valstybės, nei Europos Komisijos vadovas”.

Analitikai spėlioja, kuo baigsis šis konfliktas, ar ES sugebės sudėtingoje situacijoje surasti išeitį. Jie pažymi, kad ES didžiosios valstybės (Vokietija ir kai kurios kitos) yra suirzusios, nes Varšuva esą neatsakingai drumsčia vandenį, nesusimąstydama apie galimas pasekmes.

Konfliktas kilo prieš savaitę, kai Lenkija blokavo Europos Komisijos mandatą deryboms su Rusija dėl naujos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties. Varšuva pareiškė, kad neprieštaraus deryboms tik tuo atveju, jeigu Rusija atšauks draudimą importuoti Lenkijos maisto produktus ir ratifikuos Europos energetikos chartiją.

Lenkijos pozicijos šiame konflikte sustiprėjo, kai ją parėmė Lietuva ir netgi Prancūzija, tačiau dauguma Bendrijos narių laikosi atsargios pozicijos.

Pozicija mažai sušvelnėjo

Per savaitę Lenkijos pozicija mažai sušvelnėjo. Lenkija užvakar pateikė sąlygas, kurias įvykdžius ji atšauktų veto deryboms su Maskva; tos sąlygos pateiktos slaptame laiške Suomijos ministrui pirmininkui Mačiui Vanhanenui, vakar pareiškė J.Kačinskis.

“Jeigu tos sąlygos bus įvykdytos, savo veto atšauksime, nors galbūt tik laikinai. Bet mūsų sąlygos turi būti įvykdytos”, - vakar kalbėjo Lenkijos premjeras. Kokios sąlygos minimos laiške, jis nedetalizavo.

Kaip labai didelį Lenkijos diplomatijos laimėjimą premjeras nurodė tai, kad ES su Maskva svarsto Lenkijos ir Rusijos problemas.

Dėl susidariusios padėties galvas labiausiai skauda EK vadovybei ir ES pirmininkaujančiai Suomijai. Kai kurie ES politikai teigia, jog dabar svarbiausia - Bendrijos vienybė. Tačiau neretai Bendrijos šalių interesai - labai skirtingi.

Paaštrino akivaizdžias problemas

Tarptautinė žiniasklaida nurodo, kad tarp Rusijos ir ES yra daug ir didelių problemų. “Bet tik naujokė Lenkija jas maksimaliai paaštrino”, - nurodo britų BBC. Viena didžiausių - energetinio saugumo problema.

EK atstovas Maskvoje Markas Frankas šią savaitę pareiškė, kad Bendrija kategoriškai reikalaus, kad Rusija ratifikuotų Energetikos chartiją. Maskvai taip pat kategoriškai tam priešinasi, nes taip koncernas “Gazprom” prarastų monopolininko statusą.

Pasak interneto svetainės “NEWS.ru.com”, Rusijos prezidento specialusis atstovas derybose su ES Sergejus Jastržembskis užvakar tvirtino, kad “ES neegzistuoja kaip vieninga energetinė erdvė”. Tai, pasak BBC, reiškia, kad ir ateityje bus mėginama skaldyti ES energetinę vienybę.

Pirmasis mėginimas nepavyko, kai kanclerė Angela Merkel šiais metais atmetė prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą paversti Vokietiją Rusijos dujų skirstytoja visoje Europoje.

Prašo nelaikyti priešu

Tuo tarpu V.Putinas įspėjo Lenkiją ir kitas Rytų Europos šalis, kad požiūris į Rusiją kaip į priešą, o ne kaip strateginę partnerę, gali vėl padalyti Europą į dvi stovyklas.

Rusijos santykiai istoriškai sudėtingi su daugeliu buvusios socialistinės stovyklos šalių, kurios neseniai prisijungė prie ES. Bet istorija kai kuriais, nors ir retais, atvejais, kartojasi. Konfliktas tarp Maskvos ir Varšuvos kilo pernai, kai Rusija uždraudė lenkiškos mėsos ir kitų maisto produktų importą prieš metus, radusi falsifikuotų kokybės sertifikatų.

Varšuva pareiškė, kad šis žingsnis buvo politiškai motyvuotas pablogėjus Maskvos ir jos buvusios partnerės tarpusavio santykiams.

Straipsnyje, išspausdintame įtakingame britų verslo dienraštyje “Financial Times”, V.Putinas tvirtina, kad kai kurios Europos šalys santykius tarp Rusijos ir ES apibrėžia kategorijomis “savas-svetimas”.

Tačiau, pasak Rusijos lyderio, šioms šalims nėra ko nuogąstauti dėl didėjančios Maskvos ir Briuselio savitarpio priklausomybės. “Šie stereotipai neturi nieko bendra su realybe, bet jeigu tebeturės įtakos politiniam mąstymui ir praktikai, gali privesti prie naujo Europos padalijimo”, - sako V.Putinas.

“Financial Times” nuomone, nors V.Putinas savo straipsnyje tiesiai ir nepaminėjo Lenkijos, akivaizdu, kad galvoje jis turėjo būtent šią šalį, taip pat kitas buvusias komunistines valstybes, kurios prisijungė prie ES 2004 metais ir kurios su įtarimu žiūri į Maskvą.