Vanduo užima 71 proc. mūsų planetos paviršiaus, tačiau jo vis labiau trūksta. Kas mūsų laukia ateityje? Ar netrukus gyvensime F. Herberto filme „Kopa“ pavaizduotame dykumų pasaulyje? Daugiau nei 1,1 mlrd. žmonių neturi švaraus, tinkamo gerti vandens, o per du dešimtmečius šis skaičius gali išaugti iki 3 mlrd. Galbūt ateityje dėl šio mėlynuoju auksu praminto ištekliaus kils karai?

Prieš 2009 m. kovo 16-22 d. Stambule rengiamą penktąjį pasaulinį vandens forumą ir kovo 22 d. minimą Pasaulinę vandens dieną, europarlamentarai aptarė vandens išteklių valdymo problemas ir priėmė rezoliuciją dėl apsirūpinimo šia viešaja gėrybe.
 
Vanduo reiškia gyvybę
 
Nors vanduo dengia 71 proc. žemės paviršiaus, tinkamas gerti gėlas vanduo netrukus gali tapti didele prabanga. Dėl netinkamo vandens vartojimo kyla 80 proc. besivystančiose šalyse atsirandančių ligų ir mirčių atvejų – dėl to kas aštuonias sekundes miršta po vaiką. Besivystančioje valstybėje gyvenantis vaikas suvartoja nuo 30 iki 50 kartų mažiau vandens, nei jo bendraamžis išsivysčiusiame pasaulyje.
 
Dėl vandens ir sanitarijos trūkumo kasmet miršta 8 milijonai žmonių, daugiau kaip milijardas negali lengvai ir prieinamomis kainomis gauti geriamojo vandens, o beveik 2,5 milijardo žmonių neturi jokių sanitarijos priemonių.
 
Kur dingsta vanduo? Vis daugiau jo suvartojama dėl augančio žemės gyventojų skaičiaus, ekonomikos augimo, klimato pokyčių, o net 70 proc. vandens sunaudojama žemės ūkyje laistymui. XXI a. žada dykumų plėtimąsi Afrikoje, vandens trūkumo sukeltas migracijos bangas. Aralo jūros tragedija puikiai parodo, prie ko gali atvesti neatsakingi žmonių eksperimentai su vandens ištekliais.
 
Vandens trūksta ir Europai
 
Vandens trūkumo problema paliečia ir Europą – daug vandens paleidžiame vėjais ir užteršiame nesusimąstydami apie pasekmes. Dunojus – viena iš dešimties upių, kuriai gresia didžiausia ekologinė krizė. Su didžiausiu geriamo vandens trūkumu susidurs pietinė Europos dalis, visų pirma – Ispanija.
 
Nesuvokdami vandens svarbos, teršiame vandens telkinius, neužsukame čiaupo valydamiesi dantis. Turizmas taip pat gerokai sekina vandens išteklius – gyvendami viešbučiuose nesusimąstydami keičiame rankšluosčius ir išnaudojame trigubai daugiau vandens nei vietiniai gyventojai.
 
Laistome stadionus ir golfo laukus – Ispanijoje, kurioje klesti golfo turizmas, vidutiniam šios sporto šakos aikštynui kasmet sunaudojama 12 tūkst. žmonių poreikius galintis patenkinti vandens kiekis.
 
Strategiškai svarbi gėrybė
 
2,8 milijardo žmonių gyvena vietovėse, kuriose trūksta vandens, ir tokių asmenų skaičius iki 2030 m. išaugs iki 3,9 milijardo. Ankstesnės žmonijos kartos negalėjo įsivaizduoti, kad kažkada pirksime išpilstytą geriamą vandenį.
 
Prognozuojama, jog vandens trūkumas gali sukelti konfliktus dėl prieigos prie švaraus vandens, ypač tarp upėmis besidalinančių šalių. Nuo Nilo vandens priklauso net 9 valstybės, nuo Tigro ir Eufrato – trys. Bet kokios vandens kiekį mažinančios užtvankų statybos ar tarša neišvengiamai palies visas tų pačių upių vandenį naudojančias žemupio valstybės. Turkijai baigus „GAP“ projektą iškils 22 užtvankos ir 18 hidroelektrinių, o Eufrato vandens resursai Sirijoje gali sumažėti 40 proc., Irake – 80 proc.
 
Be abejonės, apsirūpinimo vandeniu tinklą sugriauna ir jį užteršia bet kokie kariniai konfliktai – prisiminkime geriamo vandens trūkumą Irake.
 
Teisė į vandenį
 
EP rezoliucijoje primenama, kad vandens ištekliai paskirstomi labai netolygiai, nors tai ir yra bendra žmonijos vertybė. Teisė į vandenį yra gyvybiškai svarbi pamatinė žmogaus teisė, o ne paprasčiausia parduodama ekonominė vertybė, pabrėžia europarlamentarai, ragindami iki 2015 m. užtikrinti skurdžiausiai gyvenančių asmenų galimybes gauti vandens.
 
Europos Parlamentas ragina ES šalis nepaisant finansų krizės didinti paramą vystymuisi, kuri leistų siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų aprūpinimo geriamuoju vandeniu srityje.