Kremliaus ir oligarchų konfliktas aštrėja

Vakarų žiniasklaida, atidžiai stebinti Rusijos valdžios ir oligarchų priešpriešą, konstatuoja, jog šioje šalyje valdžios savivalė niekais paverčia įstatymus, o tai, savo ruožtu, žlugdo Kremliaus pastangas, kad Rusija taptų teisine valstybe.

Kaip tai buvo

Mažai kas Rusijoje prieštarautų teiginiui, kad privatizavimas Rusijoje vyko labai nešvariai. Jame dominavo trio: vadinamieji kooperatininkai, pirmuosius milijonus susikrovę iš prekybos kompiuteriais ir spalvotaisiais metalais, valdininkai ir nusikaltėlių pasaulio vadeivos.

Įmones su valdžios atstovų pagalba už vadinamuosius vaučerius iš esmės pusvelčiui pirkdavo kooperatininkai. Šie, jeigu reikdavo, konkurentams išvaikyti pasitelkdavo organizuotus banditus, kurių nestigo Rusijos armijai mažinant savo gretas.

Tačiau dabar, po privatizavimo praėjus daugiau kaip dešimtmečiui, Rusijos ekonomistų sluoksniuose dominuoja tokia nuostata: kas buvo, tai buvo; jeigu bus bandoma revizuoti privatizavimo rezultatus, šalį ištiks didelė katastrofa, nes turto gražiuoju niekas neatiduos.

Tačiau pastarieji Rusijos valdžios veiksmai rodo, kad Kremliuje yra kitaip manančiųjų, todėl jo konfliktas su oligarchais aštrėja. Tą patvirtina nauji kaltinimai vienam svarbiausių kompanijos JUKOS akcininkų - Platonui Lebedevui.

Pirkta pusvelčiui

Įtakingas britų laikraštis “The Financial Times” primena, kad, susirengęs pirkti kompaniją JUKOS, dabar turtingiausiu Rusijos žmogumi laikomas Michailas Chodorkovskis konkurse rimtų konkurentų neturėjo. Todėl pagrindinis kompanijos akcijų paketas jam atiteko vos už 300 milijonų dolerių. Tačiau šių metų pradžioje JUKOS vertė buvo jau 20 milijardų dolerių, konstatuoja “The Financial Times”.

Laikraštis taip pat primena, kad magnatas Borisas Berezovskis, patekęs į Kremliaus nemalonę ir priverstas emigruoti, 1995 metais labai pigiai įsigijo kompanijos “Sibneftj” akcijų paketą, už jį sumokėjęs tik 100 milijonų dolerių. Vėliau pirkinį jis pardavė gerai žinomam Romanui Abramovičiui, bet jau keliolika kartų brangiau.

Pasak britų laikraščio, oligarchai ne tik pirko iš valstybės kompanijas daugybę kartų pigiau, negu buvo jų tikroji vertė, bet ir apgaudinėjo smulkiuosius akcininkus. Pastarieji vėliau nesėkmingai bylinėjosi su oligarchais, kaltindami juos smulkių investicijų grobstymu. Todėl nenuostabu, jog, remiantis sociologų apklausomis, net 70 proc. rusų pasisako už tai, kad privatizavimo rezultatai bent iš dalies būtų peržiūrėti

Lyginami su amerikiečiais

“The Financial Times” Rusijos oligarchus lygina su Amerikos kapitalistais, dar vadinamais baronais plėšikais, siautėjusiais pirminio kapitalo kaupimo laikotarpiu. Jų požiūris į valstybės ir visuomenės interesus dažnai iliustruojamas Amerikos geležinkelių magnato Vanderbilto žodžiais, pasakytais daugiau kaip prieš šimtą metų: “Į visuomenę ir jos nuomonę man nusispjaut!”

Britų laikraštis teigia, kad šios abi verslo ryklių grupės - labai panašios. “Baronai plėšikai” irgi nevengė naudoti jėgą, griebdavosi spekuliacijų biržose, taip pat demonstruodavo įtartiną labdarą.

Bet kai dėl paties verslo, tai esama principinių skirtumų. Amerikos baronai savo verslą kūrė nuo nulio: statė naftos perdirbimo įmones, plieno gamyklas, tiesė geležinkelius.

Viena išimtis

Tuo tarpu Rusijos oligarchai pusvelčiui įsigijo valstybės pastatytas įmones, pirmiausiai perdirbančias žaliavas, teigia “The Financial Times”. Išimtis - tik Vladimiras Gusinskis, kuris įsteigė žiniasklaidos koncerną.

Be to, baronai plėšikai savo pajamas investuodavo tėvynėje, skirtingai nuo Rusijos oligarchų, kurių kapitalas plaukia į Vakarus.

Todėl sunku užjausti oligarchus, bet dar sunkiau pritarti prezidento Vladimiro Putino ir jo aplinkos veiksmams, rašo britų laikraštis. Pirmieji oligarchai, kuriuos Kremlius atakavo, buvo arba tie, kurie atvirai kritikavo Rusijos prezidentą savo kontroliuojamoje žiniasklaidoje, kaip tai darė, pavyzdžiui, 2000 metais suimtas, o vėliau emigravęs V.Gusinskis, arba tie, kurie atvirai parėmė opozicines partijas.

Dar daugiau. V.Gusinskis ir P.Lebedevas buvo įmesti už grotų, nepateikus jiems jokių kaltinimų. Kaltinimai abiem atvejais buvo pareikšti tik po kelių dienų. Atrodo tikėtasi, kad kalėjimas juos turėjo priversti šokti pagal valdžios dūdelę.

Iki šiol neaišku, ko siekiama, atakuojant JUKOS. Suėmimai ir kitoks spaudimas verslininkams liudija, kad Rusijos valdžios savivalė dar dominuoja prieš įstatymų viršenybę, rašo “The Financial Times”, primindamas V.Putino pastangas sukurti teisinę valstybę.

Konfliktas tarp valdžios ir oligarchų neigiamai paveikė vertybinių popierių biržą. JUKOS akcijos per vieną mėnesį nuvertėjo 28 proc. “Vargu ar tai privilios investuotojus iš Vakarų, kurių reikia V.Putinui, pažadėjusiam spartų šalies ūkio kilimą”, - citavo “Amerikos balsas” žinomo ekonomisto ir publicisto Maršalo Goldmano žodžius.

Priekaištai premjerui

Vis labiau akivaizdu, kad Kremlius ir Rusijos vyriausybė į oligarchus turi skirtingus požiūrius. Tai itin išryškėjo po P.Lebedevo arešto, kuris verslo sluoksniuose sukėlė būgštavimų, kad gali būti pakeisti privatizavimo rezultatai.

Po ilgokos pauzės P.Lebedevo suėmimą išdrįso pakomentuoti vyriausybės vadovas Michailas Kasjanovas. Jis spaudos konferencijoje sakė, jog areštas - ne geriausia kardomoji priemonė, tiriant ekonominius nusikaltimus, ir kad JUKOS bylą reikia kuo greičiau sureguliuoti, nes tai kenkia šalies įvaizdžiui.

Premjero žodžius, pasitaikius progai, komentavo Generalinė prokuratūra. “Tokio pobūdžio teigimai, kaip sakoma, nekorektiški. Juos galima įvertinti tik kaip tiesioginį spaudimą teismui”, - citavo agentūra Interfax Generalinės prokuratūros Informacijos ir viešųjų ryšių valdybos viršininko pavaduotojos Natalijos Višniakovos žodžius.

Skirtingas požiūris

N.Višniakovos žodžiai turėtų liudyti, kad Generalinės prokuratūros veiksmams pritaria pats Kremliaus šeimininkas, kuris neabejotinai sieks būti perrinktas naujai kadencijai. Be prezidento palaiminimo, Generalinės prokuratūros darbuotoja nebūtų drįsusi viešai priekaištauti premjerui.

M.Kasjanovas dabar atostogauja. Taigi, kaip pažymėjo interneto leidinys “Gazeta. ru”, Generalinės prokuratūros atstovė sumaniai pasirinko laiką, kad pabartų vyriausybės vadovą. Savo ruožtu premjero aplinkos žmogus “Gazeta. ru” korespondentui sakė: “Ponios Višniakovos žodžiai komentarų neverti, o premjero pozicija dėl Lebedevo suėmimo per savaitę nepasikeitė”.

M.Kasjanovui pareikšta kritika liudija, kad net aukščiausiuose Rusijos sluoksniuose požiūris į oligarchus - skirtingas.

Interesai nesutampa

Interfax-BNS. Nacionalinės strategijos tarybos (NST) generalinis direktorius Stanislavas Belkovskis mano, kad Rusijos valdžios ir JUKOS konfliktas kilo dėl to, kad oligarchų interesai nesutampa su valstybės interesais.

“Yra konflikto vidinė ir giluminė plotmė, kuri susijusi su tuo, kad kuo toliau, tuo daugiau dideli milžiniškų korporacijų interesai skiriasi nuo šalies nacionalinių interesų”, - sakė S.Belkovskis vakar spaudos konferencijoje Maskvoje.

Jis pareiškė nuomonę, jog “pagrindiniai oligarchų interesai sutelkti Vakaruose”. Politologas kaip pavyzdį pateikė tai, kad R.Abramovičius nusipirko anglų futbolo klubą “Chelsea”, sumokėdamas beveik pusę milijardo dolerių, kurie galėjo būti investuoti šalyje.

“Už tokius pinigus, manau, galima pakelti į naują lygį visą Rusijos futbolą, bet Abramovičiui to nereikia, nes jo tikslas - užmegzti ryšius su karališkąja šeima, kuri serga už “Chelsea”, - mano S.Belkovskis.

Jis mano, jog “dėl tokios didžiulės likimo dovanos, kurią oligarchai gavo dešimtojo dešimtmečio viduryje per beveik už dyką vykusią privatizaciją, šie žmonės turi prisiimti didžiulę socialinę ir nacionalinę atsakomybę”. “Tik jų atsakingas požiūris į savo tautą ir pasiryžimas dalyvauti sprendžiant opiausias problemas yra garantija išlikti jiems kaip Rusijos valdančiajam sluoksniui”, - sakė S.Belkovskis.

Jo nuomone, “šiandien tokio supratimo nėra, ir kol šis supratimas ateis, konfliktas tarp valstybės institucijų ir oligarchijos objektyviai didės”.

Be to, S.Belkovskis pasiūlė “penkis patarimus M.Chodorkovskiui, kaip liautis kariauti ir pradėti gyventi”. Tarp jų: “Nutraukti beprasmišką ir daug lėšų reikalaujantį karą su pirmaisiais valstybės asmenimis; atsisakyti nesėkmingų mėginimų sudaryti tarptautinę koaliciją prieš Kremlių; atidėti parlamentinės respublikos Rusijoje projekto įgyvendinimą iki 2005-2006 metų”.