V. Zelenskis: Rusiją galima tik priversti sudaryti taikos susitarimą

Kalbėdamas specialioje JT Saugumo Tarybos sesijoje, kurioje dalyvavo ir Rusijos atstovas, V. Zelenskis taip pat prisijungė prie Jungtinių Valstijų, spaudžiančių Iraną ir Šiaurės Korėją dėl įtariamos karinės paramos Maskvai.

V. Zelenskis, atvykęs į JAV pristatyti savo „pergalės planą“ Ukrainai, suabejojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino, pasiūliusio įšaldyti kontrolės linijas, nuoširdumu.

„Žinome, kad kai kas pasaulyje nori pasikalbėti su Putinu, galbūt išgirsti iš jo, kad jis nusiminęs, nes mes naudojamės savo teise ginti savo žmones“, – sakė V. Zelenskis.

V. Zelenskis, vilkėjęs sau jau įprastais karinio stiliaus drabužiais, pavadino tokias pažiūras beprotybe.

„Rusiją galima tik priversti taikiai gyventi, bet būtent to reikia – priversti Rusiją gyventi taikiai“, – sakė jis.

V. Zelenskis sakė, kad bet kokia daugiau kaip dvejus metus trunkančios Rusijos invazijos pabaiga turi būti grindžiama JT Chartija, kurioje įtvirtintas valstybių narių suverenitetas.

„Vieną dieną šioje salėje tikrai bus pasakyta, kad Rusijos karas prieš Ukrainą baigėsi – kad jis ne pristabdytas, ne pamirštas, o tikrai baigėsi“, – sakė V. Zelenskis.

„Tai įvyks ne todėl, kad kažkam nusibodo karas, ne todėl, kad kažkas kažkuo apsikeitė su Putinu. Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis, nes veiks JT chartija“, – kalbėjo jis.

V. Zelenskis ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), kuris kreipimesi į Jungtines Tautas ragino tęsti tarptautinę paramą Ukrainai iki pat pergalės.

V. Zelenskis JAV lankosi likus kelioms savaitėms iki šios šalies prezidento rinkimų. Respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) milijardus dolerių JAV pagalbos Ukrainai yra pavadinęs švaistymu ir išreiškęs susižavėjimą V. Putinu.

Kinija ragina imtis diplomatijos

V. Zelenskis taip pat dar sykį pažadėjo surengti antrą taikos viršūnių susitikimą ir sakė, kad į jį pakvies Kiniją ir Indiją – pagrindines valstybes, kurios atsisakė pritarti Vakarų sankcijoms Ukrainai.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I), kreipdamasis į Saugumo Tarybą, palankiai įvertino tai, ką jis pavadino didėjančiu spaudimu imtis diplomatijos.

„Dialogas ir derybos yra vienintelis perspektyvus būdas išspręsti Ukrainos krizę. Jei diena po dienos nepavyks pradėti taikos derybų, tuomet kaupsis klaidingi vertinimai ir apsiskaičiavimai, o tai veda prie dar didesnės krizės“, – sakė jis.

Jis tvirtino, kad Pekinas yra atsidavęs taikai, ir sakė: „Kinija nėra Ukrainos krizės kūrėja ir mes nesame jos šalis.“

Tačiau jis kalbėjo anksčiau už JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną (Entonį Blinkeną), kuris dar kartą apkaltino Kiniją, kad ji skatina Rusijos karinių pajėgų stiprinimą eksportuodama civiliniam naudojimui skirtus daiktus, įskaitant pažangią elektroniką ir stakles.

A. Blinkenas atmetė užuominas, kad jo kritika yra veidmainiška, kai Jungtinės Valstijos ginkluoja Ukrainą.

„Yra didžiulis skirtumas. Rusija yra agresorė. Ukraina yra auka“, – sakė A. Blinkenas.

Jis paragino Jungtines Tautas imtis veiksmų prieš Šiaurės Korėją, išplėtusią karinį tiekimą Rusijai, ir Iraną, kurį JAV žvalgyba neseniai apkaltino trumpojo nuotolio raketų siuntimu į Rusiją.

„Teherano ir Pchenjano parama padeda Putinui sukelti žudynes, kančias ir pražūtį nekaltiems Ukrainos vyrams, moterims ir vaikams“, – sakė A. Blinkenas.

V. Zelenskis savo ruožtu pažymėjo: „Rusija neturi jokios teisėtos priežasties – jokios – paversti Iraną ir Šiaurės Korėją faktiniais savo nusikalstamo karo Europoje bendrininkais, kurių ginklai žudo mus, žudo ukrainiečius.“

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas), nuosaikus šiitiškos valstybės vadovas, pirmadienį vėl paneigė, kad Teheranas siuntė ginklus Rusijai, ir kritikavo Maskvą dėl jos agresijos.