JK vadovaujamoms dešimt narių pajėgoms taip pat priklauso Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Suomija, Islandija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija, kurių visos – NATO narės.

„Manau, kad šis susitarimas yra labai stipri žinia (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui“, – Norvegijos transliuotojui NRK sakė J. Healey.

„Ukraina turi ištikimiausias Europos sąjungininkes, o šios dešimt JEF šalių (...) demonstruoja, kad mes palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – teigė jis.

Susitarimas buvo pasirašytas Norvegijos Budės mieste Arktyje per koalicijos šalių gynybos ministrų ir jų kolegos iš Ukrainos Denyso Šmyhalio susitikimą.

„Ukraina gali sustiprinti JEF“, – sakė D. Šmyhalis įraše socialiniame tinkle „X“.

„Dalinsimės žiniomis apie kovą su hibridine agresija, oro gynybos pajėgų panaudojimą, dronų naudojimą, nacionalinės infrastruktūros apsaugą ir tolimojo nuotolio smūgius“, – pridūrė jis.

Norvegijos gynybos ministras pareiškime teigė, kad susitarimas „sustiprino bendradarbiavimą“ ir sudaro sąlygas greitesniam ir veiksmingesniam sąjungininkių bendradarbiavimui.

Jis sakė NRK, kad susitarimas „prisideda prie Ukrainos pasirengimo tapti NATO nare“.

Vilniuje 2023-iaisiais vykusiame NATO viršūnių susitikime Aljanso vadovai pareiškė, kad Ukrainos ateitis susijusi su buvimu Aljanse, tačiau nenustatė fiksuotų terminų.

JEF buvo įsteigtos 2014 metais po to, kai Rusija aneksavo Krymą.