Ukraina nepaisydama Rusijos grėsmės žada neuždaryti oro erdvės

Nyderlandų vežėjas KLM šeštadienį tapo pirmąja didele oro bendrove, kuri dėl didėjančios rizikos neribotam laikui sustabdė skrydžius į Ukrainą.

Ukrainos pigių skrydžių bendrovė „SkyUp“ sekmadienį pranešė, kad jos skrydis iš Portugalijos į Kijevą buvo priverstas leistis Moldovoje, nes lėktuvą nuomojanti Airijos bendrovė atšaukė leidimą skristi į Ukrainą.

„SkyUp“ taip pat sakė, kad Ukrainos oro linijos turi per 48 valandas grąžinti iš Europos bendrovių nuomojamus lėktuvus į ES oro erdvę.

Ukrainos infrastruktūros ministerija pripažino, kad „kai kurie vežėjai susiduria su sunkumais, susijusiais su draudimo rinkos svyravimais“, tačiau pabrėžė, kad oro erdvė nėra uždaroma.

„Oro erdvė virš Ukrainos lieka atvira, valstybė stengiasi, kad nekiltų rizika oro bendrovėms“, – pranešė ministerija.

Rinkos analitikai mano, kad kitos tarptautinės oro linijos netrukus taip pat gali uždrausti skrydžius į Ukrainą dėl augančių kelionių draudikų išlaidų.

Oro erdvė virš Ukrainos lieka atvira, valstybė stengiasi, kad nekiltų rizika oro bendrovėms.

Skrydžių saugumas Ukrainos oro erdvėje yra ypač opus klausimas. 2014 metais virš separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos teritorijos buvo numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas ir žuvo visi 298 juo skridę žmonės, įskaitant 198 Nyderlandų piliečius.

„Valstybė savo ruožtu yra pasirengusi remti oro linijas ir suteikti joms papildomų finansinių garantijų“, – rašoma ministerijos pranešime.

Išvykstantys užsieniečiai

Susirūpinimas dėl kelionių lėktuvais kyla vis daugiau Vakarų vyriausybių nutraukiant savo diplomatinių atstovybių veiklą Kijeve ir patariant piliečiams kuo greičiau išvykti iš Ukrainos.

JAV Valstybės departamentas šeštadienį nurodė visiems nebūtiniems ambasados darbuotojams išvykti iš Ukrainos.

Rusija tą pačią dieną pranešė išsiuntusi dalį savo diplomatinių darbuotojų iš Ukrainos, esą baimindamasi Kijevo „provokacijų“.

Šalių rekomendacijos taip pat paveikė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėjimo misiją Ukrainoje.

ESBO tapo pasaulio akimis ir ausimis per aštuonerius metus trunkantį konfliktą tarp Rusijos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų rytinėje šalies dalyje. Šis konfliktas nusinešė daugiau nei 14 tūkst. gyvybių.

Tačiau iš vaizdų socialiniuose tinkluose matyti, kad organizacijos baltų visureigių vilkstinės išvyksta iš įvairių konflikto zonos vietų, nes darbuotojai turi laikytis atitinkamų vyriausybių kelionių rekomendacijų.

Rusija sekmadienį išreiškė susirūpinimą ESBO sprendimu perkelti kai kuriuos Ukrainoje dirbančius savo darbuotojus.

„Šie sprendimai negali nekelti rimto mūsų susirūpinimo“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtame komentare.

Ukrainos vyriausybė bando sustabdyti iš šalies išvykstančių užsieniečių srautą, ragindama nusiraminti ir kritikuodama JAV įspėjimus apie „bet kurią dieną“ prasidėti galintį karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį teigė, kad „visa ši informacija tik kelia paniką ir mums nepadeda“.

Jo biuras sekmadienį pabrėžė, kad „oro erdvė virš Ukrainos išlieka atvira“.