Antroji pagal dydį slavų šalis niekaip neapsisprendžia, su kuo jai pakeliui

Europos Sąjungos (ES) vadovai vakar pradėjo sunkias derybas su Ukrainos prezidentu, praėjusį mėnesį pareiškusiu, kad jo šalis pavargo nuo Briuselio klerkų pažadų, todėl antroji pagal didumą slavų valstybė nusprendė savo ateitį susieti su Rusija.

Susitikimas Jaltoje

Simboliška, kad Europos Komisijos (EK) pirmininkas Romanas Prodis ir ES pirmininkaujančios Italijos ministras pirmininkas Silvijas Berluskonis su Ukrainos prezidentu Leonidu Kučma susitiko Jaltoje, kurioje po Antrojo pasaulinio karo Europa buvo pasidalyta, žemyną perkertant “geležine uždanga”.

Ukrainos lyderis praėjusį mėnesį pagrasino, kad jo šalis atsisakys planų perspektyvoje integruotis į ES. L.Kučma rugsėjį spaudos konferencijoje Maskvoje pakeltu tonu pareiškė, kad jam nusibodo laukti signalo iš Briuselio, ar Ukraina gali tikėtis galimybės paduoti prašymą dėl stojimo į ES.

Ukrainos vadovas tada taip pat pareiškė, kad jis mato, jog tik ryšių stiprinimas su Rusija gali duoti konkrečios naudos. L.Kučma piktinosi labai abstrakčiomis ES pareigūnų kalbomis. “Niekas net iš eilinių biurokratų mums nėra aiškiai pasakęs, ar Briuselis nori matyti Ukrainą tarp ES valstybių”, - teigė prezidentas.

Keturių sąjunga

Rugsėjį L.Kučma pasirašė ekonominę sutartį su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu. Ši sutartis, jeigu ji bus iki galo realizuota, gali tapti solidžiausiu mėginimu po Sovietų Sąjungos žlugimo ekonomiškai suvienyti keturių buvusių sovietinių respublikų pastangas, teigia įtakingas britų laikraštis “Financial Times”.

ES vadovams parūpo ne tik ekonominiai L.Kučmos planai. Jis savo šalies parlamente surado bendrą kalbą su komunistų ir kitų kairiųjų frakcijomis dėl naujosios Konstitucijos, kurią ES ekspertai vertina kaip atsitraukimą nuo demokratijos normų.

Anot “Financial Times”, Ukraina Rusijos link judėjo ir praėjusią savaitę, kai Ukrainos valstybinės naftos kompanijos valdyba sutiko taip pakreipti naujai tiesiamą naftotiekį, kad juo būtų galima į Juodosios jūros uostus gabenti Rusijos naftą.

Tačiau ES vadovai prieš tai buvo pasiuntę L.Kučmai laišką, kuriame prezidentas paragintas naftotiekį naudoti taip, kaip buvo planuota - juo į Centrinę Europą turėjo būti gabenama Kaspijos nafta.

Pozicija, atitrūkusi nuo realybės

Susitikimas Jaltoje, kuriame taip pat dalyvauja ES užsienio politikos komisaras Krisas Patenas, kiti aukšti ES pareigūnai, vyks dvi dienas. Jo dalyviams bus apie ką diskutuoti.

“Mūsų santykiai šiandien yra viename žemiausių lygių”, - agentūros Reuters korespondentui susitikimo išvakarėse pareiškė vienas diplomatų, dirbančių Kijeve.

Kaip pažymėjo diplomatas, Briuselis jau daug girdėjo priekaištų iš Ukrainos, kuri kritikuoja ES už nenorą paskelbti planus dėl Ukrainos priėmimo į ES, bet pati nieko nedaro, kad atitiktų Briuselio keliamus reikalavimus.

Pažymėtina, kad susitikimo Jaltoje išvakarėse ES politika Kijevo atžvilgiu irgi buvo nenuosekli. Pavyzdžiui, R.Prodis gina poziciją, pagal kurią Ukraina ir kitos buvusios sovietinės respublikos galėtų su Briuseliu sudaryti tik muitų sąjungą, bet niekad netaptų visateisėmis ES narėmis.

Tuo tarpu Italijos, šį pusmetį pirmininkaujančios ES, premjeras S.Berluskonis mano, kad ES turėtų plėstis ir į savo gretas priimti net Rusiją ir Izraelį.

Analitikai mano, kad tokia Italijos pozicija atitrūkusi nuo realybės.

Egzistuoja ir vadinamasis kompromisinis variantas. Jo šalininkai mano, kad, būdama Europoje, Ukraina turi teisę paduoti prašymą dėl stojimo į ES, tačiau ši bendrija jokiu būdu neprivalo tuoj pat atsakyti, kada ji bus pasirengusi tą prašymą priimti.

Kijevas pavargo

Susitikimo išvakarėse L.Kučma vėl pareiškė, jog ES pernelyg ilgai laikė Ukrainą “prie slenksčio” ir Kijevas pavargo laukti “signalų”, kad jį norima matyti Europoje.

Vakarų diplomatų ir Ukrainos politikų nuomone, svarbiausia dabartinės Kijevo ir Briuselio santykių krizės priežastis yra ta, kad Ukraina blaškosi tarp Vakarų ir Rusijos ir nesugeba aiškiai nustatyti savo užsienio politikos prioritetų.

“Dėl mūsų nuolatinio neapsisprendimo, į ką orientuojamės, kur einame, mūsų partneriai nežino, kaip elgtis”, - Reuters agentūros korespondentui sakė Aleksandras Turčinovas, vienas opozicinės Julijos Tymošenko frakcijos lyderių.

“Didžiausia problema - mūsų tikslų neaiškumas. Tai einame į Europos Sąjungą, tai staiga pasirašome susitarimą dėl bendros ekonominės erdvės. Pagaliau pasakykime visiems, ko gi iš tikrųjų norime”, - pozicijos nekonkretumu piktinosi net Ukrainos komunistų partijos centro komiteto narys Georgijus Ponomarenka.

Kursas pakeistas radikaliai

Ukraina per visus nepriklausomybės metus teigė, kad įsijungti į ES struktūras yra Kijevo strateginis tikslas. Tačiau visus šiuos metus Kijevas taip pat teigė, jog strateginis jo tikslas - plėsti bendradarbiavimą su Rusija.

Anksčiau Ukraina stengėsi atsiriboti nuo tiesioginės integracijos su Rusija - nedalyvavo nei Muitų sąjungoje, nei Eurazijos ekonominėje bendrijoje. Bet susitarimo steigti bendrą ekonominę erdvę su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu pasirašymas ir Ukrainoje, ir Vakaruose buvo suprastas kaip radikalus kurso pakeitimas.

Pasak diplomatų, bendros ekonominės erdvės kūrimas ir didėjanti Rusijos įtaka Ukrainai, ypač ekonomikos ir prekybos srityse, bus didelė kliūtis Kijevo pastangoms šlietis prie ES.

Tačiau Kijevas mano, jog Ukraina yra konkurencinga tik Rusijos ir NVS šalių rinkose, o Vakaruose, pasak L.Kučmos, niekam nereikia “nei mūsų lėktuvų, nei mašinų, nei anglių”.

Diplomatų nuomone, ES per visus Ukrainos nepriklausomybės metus ne kartą parodė Kijevui esanti suinteresuota suartėti, bet visi šie signalai buvo ignoruoti.

Anot diplomatų, Briuselis norėtų matyti, kad ir Ukraina iš tikrųjų, o ne žodžiais siekia integruotis.

Tačiau parlamento deputatai sako, kad dabartinė Ukrainos vadovybė nesugebės priimti ES siūlymų.

Kliūtis - prezidentas

“Dabartiniai blogi santykiai su Europos Sąjunga visiškai dėsningi - civilizuota Europa negali rasti kalbos su korumpuota Ukrainos valdžia”, - Reuters korespondentui sakė A.Turčinovas.

Politikai pažymi, jog kol šalies prezidentu bus L.Kučma, nėra ko tikėtis ne tik geresnių santykių su ES, bet ir kokių nors konkrečių žingsnių integracijos su Rusija link.

“Visi Vakaruose gerai pažįsta Kučmą, ir kol jis valdžioje, niekas nepasikeis nei mūsų santykiuose su Europos Sąjunga, nei mūsų santykiuose su bendra ekonomine erdve - juk ir ten jis gerai pažįstamas”, - pažymėjo Ivanas Pliuščius, buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas ir buvusio premjero Viktoro Juščenkos frakcijos “Mūsų Ukraina” narys.