Ugnies kurstytojas, galintis tapti kitu Prancūzijos premjeru

Jeanas-Lucas Melenchonas yra ryškiausia kairiojo sparno aljanso Naujasis liaudies frontas (NLF) figūra. Šis politinis susivienijimas antrajame Prancūzijos parlamento rinkimų ture iškovojo netikėtą pergalę. Tačiau ar J.-L. Melenchonas taps kitu šalies premjeru?

Kairiųjų ikona

Šis politikas buvo pramintas ne tik ugnies kurstytoju, bet ir prancūziškąja buvusio Jungtinės Karalystės kairiųjų lyderio Jeremy Corbyno versija.

72 metų amžiaus J.-L. Melenchonas yra didžiausios kairiųjų aljanso NLF partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ lyderis. Šis blokas buvo suformuotas siekiant išvengti kraštutinių dešiniųjų pergalės, ir ši strategija pasiteisino.

J.-L. Melenchonas Prancūzijos kairiųjų politikoje sukasi ne vieną dešimtmetį. Jis 30 metų praleido Socialistų partijoje ir užėmė įvairius ministrų postus, kol 2008-aisiais išsiskyrė su šia politine jėga. J.-L. Melenchonas priklausė ne vienai kairiųjų koalicijai, o įvairių politinių peripetijų kulminacija tapo 2016 m., kai jis įkūrė „Nenugalėtosios Prancūzijos“ partiją.

J.-L. Melenchonas kandidatavo į prezidentus 2012, 2017, 2022 m. ir kaskart gerino savo rezultatus. 2022 m. jis užėmė trečią vietą, atsilikdamas nuo kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen. Tąkart rinkimus laimėjo Emmanuelis Macronas.

J.-L. Melenchonas 1951 m. gimė Tanžere, Maroke, pašto darbuotojo ir ispanų ir italų kilmės mokytojos šeimoje. Jam buvo vienuolika metų, kai šeima persikėlė į Prancūziją. Jis studijavo filosofiją, o per 1968-ųjų gegužės protestus tapo studentų judėjimo lyderiu.

Be to, jis buvo ir Prancūzijos trockistų judėjimo narys, o prieš pradėdamas politiko karjerą dirbo mokytoju ir žurnalistu.

Žavi ir baugina

Ugningas oratorius J.-M. Melenchonas vienus rinkėjus žavi, kitus – baugina. Jis palaiko didelį turtingųjų apmokestinimą, idėją, kad darbo savaitė turi trukti ne ilgiau 32 valandų, ir yra Prancūzijoje populiarios atominės energetikos priešininkas.

Prancūzams J.-M. Melenchonas puikiai žinomas dėl nežabotų mokesčių ir išlaidų pasiūlymų, klasių karo retorikos ir prieštaringų užsienio politikos pozicijų, ypač kalbant apie Gazos Ruožą. „Nenugalėtoji Prancūzija“ karštai kritikuoja Izraelį ir atsisakė pasmerkti „Hamas“ kaip teroristinę organizaciją. Kritikai J.-M. Melenchoną kaltina antisemitizmu, tačiau jis pats tai neigia.

J.-L. Melenchonas kandidatavo į prezidentus 2012, 2017, 2022 m. ir kaskart gerino savo rezultatus.

E. Macronas jau seniai piktinasi J.-L. Melenchono asmenybe. Pastarasis iš tiesų garsėja savo liepsnojančiu temperamentu, tai iliustruoja ne vienas epizodas, pavyzdžiui, 2018 m. jis buvo nufilmuotas, kai šaukė ant policijos pareigūno, kuris atėjo apieškoti politiko biuro. Tai buvo tyrimo dėl rinkimų kampanijos finansavimo dalis.

J.-M. Melenchonas buvo nufilmuotas pirštu grūmojęs pareigūnui tiesiai į veidą ir rėkęs: „Pasitrauk iš kelio ir leisk man atidaryti duris! Aš esu respublika, tai aš esu parlamento narys!“. Vėliau už pareigūnų bauginimą jam buvo skirta trijų mėnesių lygtinė laisvės atėmimo bausmė ir 8 tūkst. eurų bauda.

Aljanso pažadai

Be „Nenugalėtosios Prancūzijos“, prie NLF aljanso taip pat prisijungė socialistinių, ekologinių, komunistinių ir kitų kairiųjų pažiūrų partijos ir grupės. Beje, „Nenugalėtoji Prancūzija“ daugelio prancūzų centristų laikoma tokia pat ekstremistine kaip ir M. Le Pen kraštutiniai dešinieji.

Iš tiesų į aljansą susibūrusios partijos anksčiau kritikavo viena kitą ir turi nemažai esminių ideologinių ir požiūrio skirtumų.

Vis dėlto susivienijęs NLF pažadėjo atsisakyti pensijų reformos, pagal kurią pensinis amžius padidinamas nuo 62 iki 64 metų. Jis taip pat įsipareigojo atšaukti imigracijos reformas, įsteigti dokumentų neturinčių migrantų gelbėjimo agentūrą ir palengvinti vizų išdavimą.

Kairiųjų aljansas taip pat nori pakelti minimalų atlyginimą ir įšaldyti būtiniausių maisto produktų ir energijos kainas. Tačiau lieka neaišku, kas iš kairiųjų galėtų vadovauti Vyriausybei, neatstumdamas svarbiausių sąjungininkų.

Ar pavyks susitarti?

E. Macronas kitą dieną po rinkimų atmetė ministro pirmininko Gabrielio Attalio atsistatydinimą ir paprašė jo kol kas likti eiti pareigas, kad būtų užtikrintas šalies stabilumas. J. -L. Melenchonas teigia, kad naujasis premjeras turėtų būti iš NLF, ir nors blokas neturi oficialaus lyderio, manoma, kad pats J.-L. Melenchonas yra galimai tam tinkamiausias asmuo.

Tačiau šio aljanso partijos yra labai susiskaldžiusios. Socialistų lyderis Olivier Faure tikina, kad NLF dėl kandidato į premjerus turėtų apsispręsti per savaitę.

Paklaustas, ar į ministro pirmininko postą galėtų kandidatuoti kas nors iš „Nenugalėtosios Prancūzijos“ partijos, M. Faure atsakė: „Iš esmės nenoriu nieko išskirti, nors manau, kad mums reikia profilio, kuris leistų kalbėtis su išoriniu pasauliu ir suburtų pilietinę visuomenę.“

Žaliųjų lyderė Marine Tondelier – viena iš NLF veikėjų, laikomų potencialiais kandidatais į šį postą, – radijui „France Inter“ sakė, kad tai gali būti kas nors iš „Nenugalėtosios Prancūzijos“, žaliųjų ar socialistų gretų – trijų didžiausių aljanso partijų.

Pats J.-L. Melenchonas teigė, kad netikėti parlamento rinkimų rezultatai esą buvo didžiulis palengvėjimas daugumai šalies žmonių.

„Mums leidžiama mylėti savo šalį“, – pareiškė jis ir padėkojo prancūzams už, jo žodžiais, užsispyrusią kantrybę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Paprašykit Landsbergi, paskirs prancūzams ne tik premjera, bet ir prezidentą. Beje, kur dingo Tichanovskaja ? Galetų tatukas iškomandiruoti ją i prancūzų premjero postą. O dabar dykaduoniauja boba...

To ech

To ech portretas
Prancūzijos kairieji nėra nei ekstremistai, nei fašistai. Tai daugiau centras, žalieji, feministės, ir maža dalis tikrai kairuoliškų žmogelių, kurie didelės įtakos neturi, tik garsiau už kitus šūkauja. Nieko prancūzams neatsitiks, gal tik iš prezidentinės respublikos Prancūzija pagaliau taps parlamentine, kas būtų tik į gerą. Didelė vieno žmogaus valdžia trukdo šaliai vystytis.

To pasižiūrėjus

To pasižiūrėjus portretas
Kiek jums metukų, kad komunistų neatsižiūrėjot? Kokią žinot komunistų valdytą valstybę, kuri nebūtų pasibaigusi diktatūra, atropiai saugoma žiauriai išpūsto slaptųjų tarnybų aparato, melo, korupcijos, ir bet kokios kitos nuomonės draudimo. Ir tuo pačiu ekonominiu ir technologiniu atsilikimu, nes kai žudai bet kokią vadui nepatinkamą mintį, idėją, kūrybą, tai nieko gero ir nesukuri. Va ir dabar Putinas isakinėja, bet nanotechnologijos Rusijoje nesivysto. Tik pinigai kažkur išplaukia. Ir visos postkomunistinės šalys tempiasi korupcijos, neapykantos artimam, polinkio viską vogti ir sukti naštą. Turčiai turi mokėti normalias algas ir didelius mokesčius. Tai yra kapitalizmas turi būti socialinis su valstybės rimta kontrole. Bet komunizmą galutinai diskreditavo rusai, jis nebeprisikels. Turės ateiti naujos teisingumo idėjos.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių