- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujojo Prancūzijos premjero Michelio Barnier antradienį laukia kairiųjų inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo, akcentuojantis jo vyriausybės trapumą, nors mažai tikėtina, kad nepasitikėjimą pavyks pareikšti.
Dešiniojo sparno atstovą M. Barnier, buvusį Europos Sąjungos (ES) „Brexito“ derybininką, centristų prezidentas Emmanuelis Macronas paskyrė siekdamas tam tikro įvairių politinių jėgų „sugyvenimo“ stabilumo po vasarą įvykusių ir aiškaus nugalėtojo neiškėlusių rinkimų.
73 metų premjeras nuo to laiko stengiasi tvirtai paimti valdžią į savo rankas ir perspėja, kad Prancūzijos laukia finansų krizė, jei nebus sumažintas jos biudžeto deficitas. Pasak M. Barnier, galbūt derėtų didinti mokesčius daug uždirbantiems žmonėms.
E. Macronas, kurio kadencija baigsis 2027 metais, pastarosiomis savaitėmis laikėsi antrame plane, ypač vidaus politikos klausimais.
M. Barnier, kuris yra dirbęs ministru ir eurokomisaru, paskyrimas taip pat yra tam tikra naujovė prancūzams. Prieš tai per ketverius metus premjero poste padirbėjo trys žmonės, kurie iki savo paskyrimo buvo beveik nežinomi.
Tačiau M. Barnier ir praėjusį mėnesį paskirta jo vyriausybė, išsiskirianti dešiniojo sparno atspalviu, bet kurią akimirką galėtų būti nuversta, jei žemuosiuose parlamento rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje – ja būtų pareikštas nepasitikėjimas.
Kairiojo sparno blokas NFP per rinkimus gavo daugiausiai vietų kalbant apie koalicijas, bet nesurinko daugumos. Blokas vis dar pyksta, kad E. Macronas nepaskyrė kairiųjų ministro pirmininko.
Didžiausia paviene partija per rinkimus tapo kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN).
„Šios vyriausybės, su jos dabartine sudėtimi ir orientacija, egzistencija yra parlamento rinkimų rezultatų neigimas“, – sakoma pasiūlyme surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo. Pasiūlymą turi pateikti Socialistų partijos (PS) lyderis Olivier Faure'as.
Kairiuosius taip pat piktina griežta naujojo vidaus reikalų ministro Bruno Retailleau pozicija. Jis yra sakęs, kad reiktų surengti referendumą dėl imigracijos, nors pripažįsta, kad pagal dabartinę konstituciją tai neįmanoma.
„Suteiksime šansą“
Tačiau NFP – socialistų, komunistų, griežtosios kairės ir žaliųjų koalicijos – inicijuojamas balsavimas dėl nepasitikėjimo tikriausiai nebus sėkmingas, nes RN parlamentarai, vadovaujami triskart prezidento rinkimuose dalyvavusios Marine Le Pen, yra aiškiai pasakę, kad šįkart to neparems.
„Manau, situacija gan rimta, kad neverstume šios vyriausybės jai dar nepradėjus dirbti“, – televizijai „France 2“ sakė RN parlamentarė Laure Lavalette.
„Suteiksime (...) šiam produktui šansą (...). Negalime didinti chaoso, kaip darote jūs (kairieji)", – pridūrė ji.
Tačiau skaičiai gali būti nesmagūs M. Barnier vyriausybei, nes pritarimą nepasitikėjimo pareiškimui išreiškė kai kurie nepriklausomi parlamentarai ir net kai kurie E. Macrono centristų frakcijos nariai, nepatenkinti mokesčių didinimo perspektyva.
Komentatoriai pažymi, kad M. Barnier vyriausybės likimas gali priklausyti nuo RN malonės ir kad tai gali būti M. Le Pen, kuri 2027-aisiais vėl turėtų siekti prezidento posto, Damoklo kardas.
Ministras pirmininkas savo ruožtu gerai supranta, kad vaikšto plonu ledu.
„Žinau, kad esu parlamento rankose“, – sakė jis laikraščiui „La Tribune Dimanche“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO palieka galioti B raupams suteiktą aukščiausio pavojaus lygį
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė priėmusi sprendimą nekeisti B raupams suteikto aukščiausio pavojaus lygio, daugėjant naujų susirgimų ir paveiktų šalių. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje2
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
V. Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį vykstantiesiems kovoti Ukrainoje nurašyti skolas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė įstatymą, kuriuo asmenims, nusprendusiems vykti kovoti Ukrainoje, leidžiama nurašyti beveik 100 tūkst. JAV dolerių (96 tūkst. eurų) vertės negrąžintas skolas, pr...
-
V. Zelenskis: yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad yra didelė tikimybė, kad karas bus baigtas 2025 metais. ...
-
D. Tusko partija kandidatu į prezidentus 2025-aisiais pasirinko Varšuvos merą
Didžiausia Lenkijos proeuropietiškos koalicinės vyriausybės partija savo kandidatu kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose šeštadienį pasirinko Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį (Rafalą Tšaskovskį). ...
-
R. T. Erdoganas sveikina drąsų TBT sprendimą išduoti Izraelio pareigūnų arešto orderius6
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šeštadienį gyrė drąsų Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimą išduoti Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) ir jo buvusio gyn...
-
Aljanso atstovė: NATO vadovas Floridoje susitiko su D. Trumpu
NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) Floridoje su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) kalbėjosi apie „pasaulinio saugumo klausimus, su kuriais susiduria aljansas“, šeštadienį pranešė atstov...
-
Pentagono vadovas: Rusijoje sutelkti Šiaurės Korėjos kareiviai „netrukus“ įsitrauks į karą Ukrainoje
Tūkstančiai Rusijoje sutelktų Šiaurės Korėjos kareivių „netrukus“ bus mesti į kovą su Ukraina, šeštadienį sakė Pentagono vadovas Lloydas Austinas. ...
-
D. Trumpas Iždo sekretoriumi pasirinko rizikos draudimo fondų valdytoją S. Bessentą
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) į Jungtinių Valstijų Iždo sekretoriaus pareigas pasiūlė milijardieriaus Scotto Bessento (Skoto Besento) kandidatūrą. ...
-
Ukraina iš Pasaulio banko gaus dar 4,8 mlrd. dolerių
Ukraina, pasak ministro pirmininko Denyso Šmyhalio, iš Pasaulio banko gaus dar 4,8 mlrd. JAV dolerių. ...