TOK atliks tyrimą dėl Minsko bandymo prievarta grąžinti namo olimpietę

Olimpietė Kryscina Cimanouskaja šiuo metu glaudžiasi Lenkijos ambasadoje Tokijuje.

Sprinterė sako bijanti atsidurti už grotų, jei sugrįš į tėvynę. Vėliau šią savaitę ji turėtų išvykti į Lenkiją, kuri pirmadienį suteikė jai humanitarinę vizą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) antradienį apkaltino Minsko režimą „transnacionalinių represijų aktu“ dėl numanomo bandymo priversti olimpietę grįžti namo.

K. Cimanouskaja praleido naktį Lenkijos ambasadoje Tokijuje, į kurią atvyko pirmadienį vakare. Varšuva pasmerkė „nusikalstamą bandymą pagrobti“ sportininkę.

„Pasirūpinome, kad Kryscina Cimanouskaja būtų saugi Lenkijos ambasadoje Tokijuje, ir, jei reikės, pasiūlysime jai galimybę tęsti karjerą“, – parašė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) socialiniame tinkle „Facebook“.

Lenkijoje gyvenantis baltarusių disidentas Pavelas Latuška socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad K. Cimanouskaja liks Lenkijos ambasadoje Tokijuje iki jos išvykimo į Varšuvą – galbūt jau trečiadienį.

Olimpietės vyras Arsenijus Zdanevičius naujienų agentūrai AFP sakė pabėgęs iš Baltarusijos ir turįs vilties „artimiausioje ateityje“ susitikti su savo sutuoktine.

„Manau, man ten nebebūtų saugu“, – telefonu iš Ukrainos sakė 25 metų kūno rengybos treneris.

Bėgikė, kurios specializacija – 200 metrų distancija, sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, kai ši pabandė priversti sportininkę dalyvauti estafetės rungtyje. Anot K. Cimanouskajos, po išsakytos kritikos bandyta ją prievarta išsiųsti namo.

Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis Aliaksandras Lukašenka ėmė griežtomis priemonėmis slopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas po masinių protestų bangos, kurią išprovokavo jo ginčijamas perrinkimas pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.

K. Cimanouskaja buvo viena iš daugiau kaip 2 tūkst. baltarusių sporto veikėjų, pasirašiusių atvirą laišką, kuriuo buvo reikalaujama, kad būtų surengti nauji rinkimai ir paleisti politiniai kaliniai.

Lenkija yra griežta A. Lukašenkos režimo kritikė, priglaudusi ne vieną Minsko režimo persekiotą baltarusių opozicionierių.

„Kertasi su pagrindinėmis teisėmis“

Tarptautinis aktyvistų judėjimas „Global Athlete“ praėjusį vakarą paragino TOK nedelsiant suspenduoti Baltarusijos olimpinį komitetą ir leisti baltarusių sportininkams dalyvauti varžybose kaip neutraliems atletams. 

Anot „Global Athlete“, K. Cimanouskajos „numanomas pagrobimas... yra dar vienas susirūpinimą keliančios prievartos, su kuria Baltarusijoje susiduria atletai, pavyzdys“.

Nevyriausybinė organizacija taip pat kaltino TOK, kad šis nesugeba apsaugoti atletų ir siunčia žinią, kad jų saugumas yra „antraeilis dalykas rengiant žaidynes“.

TOK atstovas Markas Adamsas sakė, kad Komitetas pradeda oficialų tyrimą ir tikisi antradienį iš Baltarusijos olimpinio komiteto sulaukti ataskaitos.

„Turime išsiaiškinti faktus“, – sakė jis žurnalistams Tokijuje ir pridūrė, kad TOK „turės išklausyti visus“, susijusius su šiuo incidentu.

Paklaustas apie kitų baltarusių olimpiečių saugumą, M. Adamsas sakė, kad TOK ir Tokijo olimpiados organizacinio komiteto pareigūnai įsikūrę olimpiados kaimelyje ir prireikus galima kreiptis į juos.  

Japonijos vyriausybė atsisakė komentuoti K. Cimanouskajos atvejį. Užsienio reikalų ministerijos atstovė antradienį sakė, kad sportininkė yra saugioje vietoje ir prašo prieglobsčio trečiojoje šalyje. 

Tuo metu JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas apkaltino A. Lukašenkos režimą, kad šis siekė „įvykdyti dar vieną transnacionalinių represijų aktą – bandymą priversti olimpietę Krysciną Cimanouskają išvykti vien dėl to, kad ši naudojosi žodžio laisve“.

„Tokie veiksmai pažeidžia olimpinę dvasią, kertasi su pagrindinėmis teisėmis ir negali būti toleruojami“, – rašė jis tviteryje.

Antradienį pranešta, kad viename Ukrainos sostinės parke rastas pakartas išvakarėse pabėgioti išėjęs ir dingęs baltarusių aktyvistas.

26 metų Vitalis Šyšovas vadovavo nevyriausybinei organizacijai „Baltarusių namai Ukrainoje“, padedančiai baltarusiams pabėgti nuo represijų gimtinėje.

Ukrainos policija pradėjo tyrimą V. Šyšovo mirties aplinkybėms nustatyti.

Bus tiriamos visos versijos, įskaitant ir „užmaskuotos kaip savižudybė žmogžudystės“ versiją, nurodė policija. Tuo metu aktyvistai pareiškė, kad V. Šyšovas tapo Minsko režimo „suplanuotos operacijos“ auka.

Gegužę A. Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, pasiuntęs naikintuvą perimti oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijavusi Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Pernai gruodį TOK nušalino A. Lukašenką ir vyresnįjį jo sūnų Viktarą nuo olimpinių žaidynių ir kitų organizacijos renginių dėl sportininkų persekiojimo už jų politines pažiūras.

Prieš olimpiadą A. Lukašenka įspėjo sporto valdininkus ir atletus, kad tikisi gerų rezultatų Tokijuje.

„Pamąstykite apie tai prieš išvykdami, – sakė jis. – Jei grįšite tuščiomis rankomis, geriau apskritai negrįžkite.“