Demokratai prabilo apie galimą Dž.V.Bušo apkaltą

Tuo metu, kai JAV kariuomenė Irake susiduria su didėjančiais sunkumais, Baltuosius rūmus vis labiau drebina vadinamasis urano skandalas. Senatorius demokratas Bobas Grehemas, buvęs senato slaptųjų tarnybų reikalų komisijos pirmininkas, galimas kandidatas į Amerikos prezidento postą, jau iškėlė klausimą dėl Džordžo V.Bušo apkaltos.

Amerikos prezidentas gali būti apkaltintas tuo, kad jis sąmoningai melavo tautai ir įstatymų leidėjams, kai šių metų pradžioje, teisindamas būsimąjį karą Irake, tvirtino, jog Sadamas Huseinas ieško galimybių Afrikos valstybėje - Nigeryje - įsigyti urano, reikalingo branduolinio ginklo gamybai.

Netikėti posūkiai

Vašingtone vykstančioje beveik detektyvinėje istorijoje, susijusioje su uranu iš Afrikos, vis daugiau netikėtų posūkių. Laikraštis “The Washington Post” paskelbė straipsnį, kuriame rašoma, kad dar vienas Dž.V.Bušo administracijos emisaras generolas Karltonas Fulfordas 2002 metų pradžioje lankėsi Nigeryje tuoj po to, kai ten baigėsi buvusio JAV ambasadoriaus Bagdade Džozefo Vilsono vizitas. Pasak laikraščio, diplomatas ten viešėjo Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) prašymu.

“The Washington Post” rašė, kad po kelionės K.Fulfordas nusiuntė atitinkamą pranešimą Amerikos štabų viršininkų komiteto pirmininkui generolui Ričardui Majersui, kuris dabar teigia, jog neprisimena to dokumento turinio.

“Urano problemos apskritai nebuvo, - teigė K.Fulfordas laikraščio korespondentui, patikslindamas, jog per savo vizitą jis buvo susitikęs su Nigerio prezidentu Mamadu Tandža. - Prezidentas asmeniškai garantavo, kad urano rūdynus griežtai kontroliavo ir tebekontroliuoja Prancūzija”.

Svarbūs faktai

Faktai, kuriuos pateikė “The Washington Post”, yra tokie svarbūs, kad senatorius demokratas B.Grehemas, buvęs senato slaptųjų tarnybų reikalų komisijos pirmininkas, viešai iškėlė klausimą dėl Dž.V.Bušo apkaltos.

Žvalgybos veteranų asociacija nusiuntė laišką į Baltuosius rūmus, kuriame paragino viceprezidentą Diką Čeinį atsistatydinti. Veteranai mano, kad būtent viceprezidentas paaštrino pramanytą urano problemą, bet tik sukompromitavo CŽV, todėl turi pasitraukti.

Apžvalgininkai Vašingtone jau rimtai abejoja, ar dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas bus perrinktas dar vienai kadencijai. “The Washington Post” vakar teigė, jog, “jeigu Dž.V.Bušas nebus perrinktas, jo pralaimėjimo data bus galima laikyti ketvirtadienį - liepos 10-ąją, kai jis su daugiadieniu vizitu lankėsi Afrikoje”.

Lyderis melavo

Kaip tik liepos 10-ąją Amerikos žiniasklaida, plačiai komentavusi prezidento vizitą “juodajame žemyne”, prabilo apie didžiulį skandalą. Nuo to laiko Baltųjų rūmų šeimininko padėtis nuolat blogėja.

Užvakar Demokratų partija internete paskelbė amerikiečių tautai skirtą pareiškimą, kuriame sakoma, jog “yra nepakenčiama, kai lyderis apgaudinėja tautą”. Demokratai kaltina prezidentą, kad jis sąmoningai melavo, kai sausio pradžioje kalbėjo apie Irako turimus masinio naikinimo ginklus.

JAV administracija dabar laikosi pakoreguotos versijos, jog šių metų sausio 28-ąją, kai Dž.V.Bušas skaitė metinį pranešimą ir apkaltino Irako diktatorių, kad šis siekia Nigeryje įsigyti urano, prezidentas tariamai rėmėsi informacija, gauta iš žvalgybos šaltinių, bet esą tik po kelių dienų paaaiškėjo, kad Nigerio pėdsakas buvo klaidingas.

Baltieji rūmai nepatikėjo CŽV, gavusia informaciją iš Dž.Vilsono, ir Pentagonu, kurį įspėjo generolas K.Fulfordas. Praėjusį spalį, šioms dviem žinyboms energingai įsikišus, Dž.V.Bušo padėjėjai iš jo kalbos, kurią jis pasakė Cincinatyje, sakinius apie Sadamo Huseino kėslus Nigerio rūdynuose išbraukė.

Bet sausio pabaigoje, kai prezidentas skaitė metinį pranešimą, tie sakiniai vėl atsidūrė jo kalbos tekste. Italijos laikraštis “Corriere della Serra” tvirtina, kad Baltųjų rūmų šeimininkas taip pasielgė, siekdamas bet kokiomis priemonėmis pateisinti karą Irake.

Kamantinėjo žvalgybos vadovą

Už tai, kad tos nelemtos frazės apie Nigerio uraną atsidūrė metiniame pranešime, asmeninę atsakomybę prisiėmė CŽV direktorius Džordžas Tenetas. Tačiau, pasak britų BBC, “apžvalgininkai Vašingtone vieningai mano, kad jis pridengė kai kuriuos svarbius veikėjus Amerikos administracijoje, įskaitant ir D.Čeinį”.

Užvakar JAV senato slaptųjų tarnybų reikalų komisija keturias valandas kamantinėjo Dž.Tenetą, kad šis paaiškintų, kaip tie sakiniai apie Nigerio uraną, pagrįsti labai abejotina informacija, vis dėl pateko į prezidento metinį pranešimą.

BBC teigė, kad senatoriai demokratai norėjo išsiaiškinti, ar tai buvo padaryta sąmoningai, siekiant sustiprinti karo Irake šalininkų argumentus.

Senatorius demokratas Džonas Rokfeleris pažymėjo, jog už tai, kas atsitiko, turi kažkas atsakyti, ir tai - svarbiausia. Tačiau kitas senatorius demokratas - Džonas Edvardsas buvo daug konkretesnis ir kategoriškesnis. Jis, anot BBC, sakė: “JAV prezidentas neturi savo kaltės versti kitiems; už tai, kas įvyko, kalta ne CŽV ar dar kokia nors žinyba, o pats prezidentas”.

Aplinkybių spaudžiami, Baltieji rūmai ėmė teisintis, kad papildomos žvalgybinės informacijos jie buvo gavę iš britų slaptųjų tarnybų. Tai padarė dar daugiau rūpesčių premjerui Toniui Blerui, kurį tėvynėje vis aršiau puola karo Irake priešininkai. Jų pagrindinis argumentas - Vašingtonas ir su juo išvien ėjęs Londonas melavo, kai pasaulį įtikinėjo, jog Sadamą Huseiną būtinai reikia nušalinti nuo valdžios, nes jis turi masinio naikinimo ginklų, pavojingų visam pasauliui.

Karas aptemdys vizitą

Šioje sudėtingoje situacijoje Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas išvyko į Vašingtoną, kur susitiks Dž.V.Bušu. Jų pasimatymas Baltuosiuose rūmuose bus pirmasis nuo tada, kai T.Bleras namuose pateko į smarkią kritikos ugnį dėl to, kad Irake iki šiol nerasta pavojingų ginklų.

Tuo metu, kai premjerui tenka atsimušinėti nuo nepatogių klausimų dėl ginklų, demokratai Dž.V.Bušą negailestingai atakuoja dėl beveik kasdien Irake per puldinėjimus iš pasalų žūstančių JAV karių.

Bet, anot apžvalgininkų, namų fronte Dž.V.Bušo pozicijos yra stipresnės, negu T.Blero. Tai, kaip JAV prezidentas susidoroja su savo pareigomis, palankiai vertina vis dar daugiau kaip 50 proc. respondentų, nors tai yra 10 proc. mažiau, negu nustatyta per kiek senesnes apklausas. T.Bleras apie tokį taitiečių pasitikėjimą gali tik pasvajoti.

Anot sociologų, Dž.V.Bušo populiarumo mažėjimas aiškintinas nesiliaujančiais nuostoliais Irake.