Kritikai ES dažnai vadina nedemokratiška, sustabarėjusia ir sugedusia organizacija. Mokslininku save vadinantis vokietis Matthiasas Rathas į euroskeptikų taupyklę meta dar vieną argumentą ir esą atverčia tamsius Bendrijos istorijos puslapius.

Pasaulinio masto sąmokslas

Savo sąmokslo teoriją M.Rathas pradeda nuo tolimų 1925-ųjų, kai "Bayer", BASF, "Hoechst" ir kitos Vokietijos tarptautinės bendrovės susijungė į konglomeratą "IG Farben Industry".

Jau tuomet jo bendra vertė viršijo 11 mlrd. reichsmarkių, o šiam milžinui dirbo 80 tūkst. žmonių. Po kurio laiko "IG Farben Industry" tapo ketvirta stambiausia pasaulio bendrovė po "General Motors", "U.S. Steel" ir "Standard Oil".

"Šio kartelio tikslas buvo užvaldyti pasaulio rinką tokiose svarbiose pramonės srityse kaip chemija, farmacija ir naftos produkcija, – tvirtina M.Rathas. – Jie žinojo, kad farmacijos pramonė nėra tik sveikatos pramonė, bet ir investavimo verslas, kur rinka yra žmogaus organizmas. Šio verslo pagrindas buvo ligų ir multimilijardinės patentuotų vaistų rinkos skatinimas bei plėtra."

Nacistinio režimo rėmėjai

Siekdamas plėstis ir užvaldyti didesnę rinką, konglomeratas glaudžiai bendradarbiavo su Vokietijos nacistiniu režimu. 1933 m. "IG Farben Industry", tuo metu jau buvusi stambiausia pasaulyje chemijos ir farmacijos gamintoja, nacionalsocialistams padėjo užimti valdžią. Kai buvo planuojama invazija į Čekoslovakiją ir Lenkiją, "IG Farben Industry" vadovai aukštiems nacių pareigūnams netgi nurodinėjo, kokias chemijos gamyklas išsaugoti ir prijungti prie konglomerato.

Aušvice, kur buvo įsteigta didžiausia nacių koncentracijos stovykla, veikė ir tuo metu stambiausias Europoje pramonės kompleksas, tiesiogiai pavaldus "IG Farben Industry". Čia buvo gaminamos cheminės medžiagos ir sprogmenys, kurie vėliau keliavo į Rytų frontą.

Pramonės komplekso plotas siekė 24 kv. km. Jame dirbo vergai iš šalia esančių koncentracijos stovyklų. Jas teko plėsti, kad nepritrūktų darbo jėgos.

Bendrovė "Bayer" su tūkstančiais Aušvico kalinių atliko savo vaistų bandymus. Ji taip pat finansavo Josefo Mengele, vadinamojo Mirties Angelo, tyrimus. Į jo rankas pateko maždaug 3 tūkst. kalinių, o eksperimentus išgyveno vos 200.

Europos užvaldymo planas

Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolo dokumentuose teigiama, kad "Bayer", "BASF" ir "Hoechst" Nacionalsocialistų partijai ir jai pavaldžioms organizacijoms skyrė 80 mln. reichsmarkių. Mainais konglomeratas gavo plačias galimybes dirbti užkariautose šalyse ir siekti savo tikslo – sukurti ir valdyti Europos rinką.

Tarp tribunolo dokumentų taip pat yra "IG Farben Industry" direktoriaus Augusto von Knieriemo laiškas nacių vyriausybei, rašytas 1940 m. liepos 20 d., užkariavus Prancūziją. Jame siūloma žemyno užvaldymo strategija – sukurti Europoje bendrą valiutą, bendrą teisę ir netgi bendrus teismus. Visą šią sistemą kontroliuotų nacių vyriausybė ir "IG Farben Industry".

Kartelio įpėdiniai gyvuoja

Tačiau šių planų įgyvendinti nepavyko. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 24 "IG Farben Industry" vadovai ir vadybininkai stojo prieš Niurnbergo tribunolą už nusikaltimus žmonijai. Dauguma jų buvo nuteisti.

Teisme kalbėdamas apie konglomeratą JAV prokuroras Telfordas Tayloras netgi pareiškė: "Be "IG Farben Industry" Antrasis pasaulinis karas nebūtų buvęs įmanomas."

Konglomeratas buvo pripažintas nusikalstamu ir likviduotas. Sovietų Sąjunga pasisavino jos okupacinėje zonoje buvusias "IG Farben Industry" gamyklas, o Vakarų sąjungininkai 1951 m. konglomeratą padalijo į pradines bendroves. Keturios stambiausios greitai supirko mažesnes. Šiandien toliau veikia tik trys jų – "Agfa", "BASF" ir "Bayer".

Nusikaltėliai grįžo

Likimas buvo gailestingas ir kai kuriems "IG Farben Industry" vadovams. Karlas Wursteris, vadovavęs bendrovei "Degesch", kuri gamino ir tiekė chemikalą "Cyclone B" Aušvico dujų kameroms, stojo prieš Niurnbergo tribunolą, bet išvengė bausmės ir netrukus pradėjo vadovauti bendrovei "BASF". Šiame poste jis išbuvo 13 metų. Šiandien "BASF" yra stambiausia pasaulyje chemijos gamintoja.

"Bayer" ir "IG Farben Industry" direktoriui Fritzui ter Meeriui ne taip pasisekė. 1948 m. Niurnbergo tribunolas nuteisė jį už genocidą, vergų išnaudojimą ir kitus nusikaltimus žmonijai, kurie buvo vykdomi Aušvice. Bet kalėjime šis vyras išbuvo tik ketverius metus. Atgavęs laisvę jis vėl pradėjo dirbti "Bayer" stebėtojų tarybos pirmininku ir juo išbuvo visą dešimtmetį.

"Pilkasis kardinolas"

Hansas Globke – Niurnbergo rasinių įstatymų autorius, turėjusio gimti Didžiojo Europos reicho teisinės sistemos kūrėjas ir nacių karo nusikaltėlio Wilhelmo Stuckarto bendrininkas – Niurnberge išvengė bausmės, nes sutiko bendradarbiauti su kaltintojais.

Niurnbergo procesui pasibaigus, jis tapo Vakarų Vokietijos federalinės kanceliarijos direktoriumi kanclerio Konrado Adenauerio vyriausybėje. Šis "pilkasis kardinolas" kontroliavo pokario Vokietijos formavimąsi, pradedant politiniu gyvenimu ir baigiant slaptosiomis tarnybomis.

ES architektas

Dar vienas pokario Vokietijos ir Europos architektas buvo teisės profesorius Walteris Hallsteinas. Šis nacių laikais labai įtakingas akademikas 1939 m. sausio 23 d. kalboje apie Vokietijos kontroliuojamos Europos bendrą teisę pareiškė: "Vienas svarbiausių įstatymų (okupuotose Europos šalyse – red. past.) yra Vokiečių kraujo ir garbės apsaugos įstatymas."

1957 m. kovo 25 d. W.Hallsteinas Romoje sėdėjo prie vieno stalo su Vokietijos kancleriu K.Adenaueriu bei kitų šalių vadovais ir pasirašinėjo Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis. Tai buvo šiandienės ES gimimo diena. W.Hallsteinas tapo pirmuoju Europos Komisijos pirmininku.

1967 m. savo knygoje W.Hallsteinas rašė: "Komisijai patikėta tai, kas prilygsta monopolijai imtis iniciatyvos visuose reikaluose, susijusiuose su Bendrija. Ši taisyklė turi keletą išimčių, bet jos turi būti pašalintos kuo greičiau."

Europos Komisija yra vykdomasis ES organas, kuris nėra tiesiogiai renkamas ir demokratiškai kontroliuojamas. Tai yra vienas svarbiausių euroskeptikų argumentų.

Antras kartelio bandymas

"Apibendrinant, nacių ir "IG Farben Industry" vyrukai sukūrė Europos Komisiją kaip chemijos kartelio politinį biurą pokario Europai kontroliuoti, – tikina euroskeptikas M.Rathas. – Europos Parlamento sprendimai neturi beveik jokios įtakos Europos Komisijos leidžiamos direktyvoms, kurios kontroliuoja 500 mln. europiečių gyvenimą. Europos Parlamento rinkimai yra tiesiog maskaradas, apgaudinėjantis Europos žmones ir vaizduojantis ES kaip demokratinę sistemą."

1945 m. chemijos pramonininkų kartelio bandymas užkariauti ir valdyti Europą žlugo, tikina M.Rathas. Anot jo, ES projektas yra kitas šio kartelio bandymas pasiekti iškeltus tikslus.

"Šiandien "IG Farben Industry" šešėlis vis dar sklando virš Europos. Prie šio kartelio įpėdinių prisijungė kitų Europos šalių naftos ir farmacijos milžinai. Bet tikslas išliko lygiai toks pat", – reziumuoja M.Rathas.

Prieštaringa figūra

M.Rathas yra prieštaringai pagarsėjęs Vokietijos verslininkas, mokslininkas ir gydytojas, turintis savo sveikatos fondą ir kovojantis už pacientų teisę natūraliomis priemonėmis saugoti savo sveikatą ir prieš farmacininkų bandymus įteisinti tik jų patentuotus gydymo metodus ir vaistus.

M.Rathas įsitikinęs, kad pasaulį valdo naftininkų ir farmacininkų interesai. Anot jo sąmokslo teorijos, vaistų gamintojai skleidžia ligas, kad pelnytųsi pardavinėdami vaistus. Daugelis šiandien nepagydomomis laikomų ligų iš tikrųjų gali būti išgydytos, bet stambių farmacininkų kartelis slepia vakcinas ir šitaip žeriasi turtus.

M.Rathas yra Niujorko mokslų akademijos, Amerikos kardiologijos asociacijos ir kitų mokslo organizacijų narys. Jo populiarios mokslinės knygos "Kodėl gyvūnams nebūna širdies priepuolių?" ir "Vėžys" išleistos milijoniniais tiražais dešimtimis kalbų.