Pasaulio žiniasklaida santūriai vertina Dž.V.Bušo ir V.Putino derybas Kemp Deivide

Dvi dienas trukusios Amerikos ir Rusijos lyderių derybos vyko labai draugiškoje aplinkoje, tačiau jų rezultatai - kuklūs, tokia išvada dominuoja pasaulio žiniasklaidoje.

Pažadais nesišvaistė

“V.Putinas su Dž.V.Bušu daug kur iš esmės sutiko, bet nuolaidų nepadarė”, - skelbia antraštė laikraštyje “The Washington Post”. “Rusija nenutrauks susitarimo su Iranu dėl atominio reaktoriaus statybos”, - taip pavadino “The New York Times” savo straipsnį, skirtą prezidentų deryboms Kemp Deivide. “V.Putinas dėl Irako ir Irano nedavė jokių pažadų”, - taip aukščiausiojo lygio susitikimą Amerikos prezidento užmiesčio rezidencijoje apibendrino CNN televizija.

Bendroje spaudos konferencijoje abu lyderiai vienas kitą vadino sąjungininku kovoje su terorizmu bei masinio naikinimo ginklo platinimu ir glaistė nesutarimus, pažymėjo BBC.

Čečėnijos problema paliesta probėgomis

Susitikimo išvakarėse žmogaus teisių gynimo organizacijos bei joms simpatizuojantys politikai ragino Dž.V.Bušą akcentuoti Čečėnijos problemą. Pasak BBC, taip ir liko neaišku, ar ji per derybas buvo svarstoma atskirai. Tačiau baigiamojoje spaudos konferencijoje Amerikos prezidentas pareiškė, kad šio konflikto galutinis sprendimas pareikalaus “pastangų žmogaus teisėms apsaugoti”.

Rusijos prezidentas spaudos konferencijoje Čečėnijos problemos net neminėjo. Dėl to žmogaus teisių gynėjai Vakaruose išreiškė savo nusivylimą. Tuo pat metu Dž.V.Bušas žurnalistams ištarė žodžius, po kuriais, anot BBC, Kremlius neabejotinai pasirašytų: “Teroristams reikia duoti atkirtį visur, kur jie sėja mirtį bei chaosą, taip pat ir Čečėnijoje”.

Nesantaikos obuolys

Potencialiu nesantaikos tarp JAV ir Rusijos obuoliu derybų išvakarėse buvo vadinamas Iranas. Šiuo klausimu Vašingtonas ir Maskva sutarė tik žodžiais - Dž.V.Bušas ir V.Putinas vienu balsu sakė, jog jie abu stoja prieš tai, kad ši Azijos šalis taptų atomine valstybe. Bet Rusijos prezidentas nepažadėjo, jog jo šalis nutrauks bendradarbiavimą su Teheranu branduolinėje srityje.

V.Putinas tuo pat metu sakė, kad Iranas turi vykdyti visus Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) reikalavimus. Savo ruožtu Dž.V.Bušas pranešė, jog derybos šiuo klausimu buvo “gana sėkmingos Amerikos požiūriu”, nes abi pusės sutarė neleisti, kad Iranas taptų atominio klubo nariu.

Iranas nepatenkintas

Tuo tarpu Iranas į tokias nuostatas reagavo staigiai - oficialus Užsienio reikalų ministerijos atstovas sekmadienį griežtai kritikavo bendrą JAV ir Rusijos prezidentų pareiškimą dėl Teherano branduolinės programos. Anot atstovo, tai buvo politinis pareiškimas. Aukštas Užsienio ministerijos pareigūnas pabrėžė civilinį Irano branduolinių projektų pobūdį.

Dž.V.Bušas ir V.Putinas šeštadienį Kemp Deivide sakė norintys įsitikinti, kad Iranas neturi masinio naikinimo ginklo ir kad bendradarbiauja su TATENA, kaip kontrolės instancija.

Iranas tęs savo atominę programą ir toliau bendradarbiaus su TATENA, sakė Irano atstovas. Šiame kontekste jis atkreipė dėmesį į planuojamą vadovaujančių TATENA inspektorių vizitą Teherane, įvyksiantį šią savaitę.

TATENA paragino Iraną iki spalio 31 dienos pasirašyti papildomą protokolą, kuris leistų griežčiau kontroliuoti jo branduolinius objektus.

Šeštadienį Iranas sostinėje Teherane išbandė dvi vidutinio nuotolio raketas. Anot oficialių šaltinių, jos bus naudojamos tik šalies gynybai invazijos atveju.

Viltys

Derybų Kemp Deivide dalyviai negalėjo apeiti Šiaurės Korėjos problemos. Vašingtonas vis tikisi, kad Maskva įkalbės šią komunistinę šalį atsisakyti atominių ambicijų.

Tačiau V.Putinas pareiškė, kad Pchenjanui reikia duoti saugumo garantijas. Tai būtų sutartis su JAV, kurios viešai paskelbtų, kad Amerika Šiaurės Korėjos neužpuls ir negrasins tai padaryti.

Tokio dokumento Pchenjenas reikalauja seniai. Vašingtonas ne kartą sakė, kad pageidaujamos sutarties Amerika nepasirašys, nes jokių užmačių Jungtinės Valstijos neturi.

Niekas nesitikėjo, kad V.Putinas pažadės amerikiečiams pagalbą Irake. Tokių pažadų Kemp Deivide net nebuvo. Rusijos lyderis sakė, kad daug kas priklausys nuo to, kokio pobūdžio rezoliuciją dėl Irako ateities šią savaitę priims Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.

Užvakar Amerikos valstybes sekretorius Kolinas Pauelas sakė, kad JAV rezoliucijos projektą pateiks po dviejų ar trijų dienų.