Lietuva – 16 vietoje

Bendrame indekse Lietuva šiemet pakilo trimis pozicijomis į šešioliktą vietą ir išlieka lydere tarp trijų Baltijos šalių. Estija šiame indekse – 39-a, o Latvija – 51-a.

Priešingai nei kaimyninės šalys, Lietuva Pasaulio laimės indekse nuo 2017 m., kai užėmė 52 vietą, stabiliai kopia aukštyn. Praėjusiais metais tyrimas rodė, kad Lietuvos gyventojai iki 30 metų yra laimingiausi pasaulyje.

Pernai reitinge žvelgta į laimę per amžiaus grupių prizmę, o šiemet koncentruojamasi į dalijimąsi ir rūpinimąsi – socialinius ryšius tarp gyventojų.

Suomijos gyventojai ir ekspertai įsitikinę, kad gerą nuotaiką jiems padeda užtikrinti graži gamta ir stipri gerovės sistema.

Nuo Talibano sugrįžimo į valdžią humanitarinę katastrofą vis dar išgyvenantis Afganistanas vėl liko paskutinėje 143 tirtų šalių sąrašo vietoje.

Valgo vieni

Jungtinės Valstijos nukrito į 24 vietą – tai žemiausias jos rezultatas nuo 2012-ųjų, kai ši ataskaita buvo paskelbta pirmą kartą. Tuomet JAV užėmė savo aukščiausią – vienuoliktą – vietą.

„Per pastaruosius du dešimtmečius JAV 53 proc. padaugėjo žmonių, kurie valgo vieni“, – teigė autoriai ir pažymėjo, kad valgymas bendruomenėje yra glaudžiai susijęs su gera savijauta.

Ataskaitoje teigiama, kad 2023-iaisiais maždaug vienas iš keturių amerikiečių nurodė, kad praėjusią dieną valgė vienas. „Vis daugiau žmonių, kurie valgo vieni, yra viena iš blogėjančios gerovės JAV priežasčių“, – teigiama pranešime.

Jame taip pat pažymima, kad JAV buvo viena iš nedaugelio valstybių, kuriose daugėja žmonių, mirštančių iš nevilties. Tai siejama su piktnaudžiavimu psichoaktyviosiomis medžiagomis ir savižudybėmis, nors daugumoje šalių tokių mirčių mažėja.

Laimės ataskaitos autoriai teigė, kad dosnumas ir tikėjimas kitų gerumu yra svarbūs laimės veiksniai – netgi svarbesni už didesnį atlyginimą.

Ataskaita parengta remiantis žmonių visame pasaulyje apklausomis 2022–2024 m., prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus sausį.

Visos Šiaurės šalys išliko tarp dešimties laimingiausių valstybių. Suomija pralenkė Daniją, Islandiją ir Švediją. Danija atsidūrė antroje vietoje.

Kosta Rika ir Meksika pirmą kartą pateko į pirmąjį dešimtuką – atitinkamai jos yra šeštoje ir dešimtoje vietose.

Šalių laimės reitingas sudaromas atsižvelgiant į jų vidutinį gyvenimo vertinimą per trejus praėjusius metus, taip pat bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui, socialinę paramą, sveiko gyvenimo trukmę, laisvę, dosnumą ir korupciją.

Patenkinti gyvenimu

„Atrodo, kad suomiai yra gana patenkinti savo gyvenimu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Alto universiteto docentas Frankas Martela, besispecializuojantis gerovės ir laimės tyrimų srityje.

Pasak jo, tai daugiausia galima paaiškinti tuo, kad suomiai gyvena gana gerai funkcionuojančioje visuomenėje. „Demokratija veikia gerai, turime laisvus rinkimus, žodžio laisvę, žemą korupcijos lygį, o visa tai rodo, kad šalies gerovė yra aukštesnė“, – aiškino F. Martela.

Jis pridūrė, kad visose Šiaurės šalyse taip pat veikia gana stiprios socialinės gerovės sistemos: motinystės ir tėvystės atostogos, nedarbo išmokos ir dažniausiai visuotinė sveikatos priežiūra, – tai taip pat prisideda prie vidutiniškai aukštesnio gerovės lygio.

23-ejų Helsinkio studentė Eveliina Ylitolonen teigė mananti, kad suomių mėgavimasis gamta gali padėti paaiškinti, kodėl ši Šiaurės šalis, garsėjanti tankiais miškais ir daugiau nei 160 tūkst. ežerų, nuolat pirmauja šiame tyrime.

„Gamta yra svarbi sudedamoji šios laimės dalis“, – pabrėžė E. Ylitolonen.

Su tuo sutinka ir Jamie Sarja-Lambertas, profesionalus kompiuterinių žaidimų žaidėjas, persikėlęs į Suomiją iš Jungtinės Karalystės. „Atrodo, kad visi daug labiau jaučia ryšį su gamta, eina į lauką ir bendrauja, buriasi į bendruomenes“, – sakė jis.

Šiemet laimės ataskaitos autoriai teigė, kad dosnumas ir tikėjimas kitų gerumu yra svarbūs laimės veiksniai – netgi svarbesni už didesnį atlyginimą.

Jie taip pat pažymėjo, kad apskritai žmonės pernelyg pesimistiškai vertina savo bendruomenių gerumą ir kad pamestų piniginių grąžinimo procentas yra daug didesnis, nei žmonės tikisi.

Šiaurės Europos šalys taip pat užima vieną pirmaujančių vietų pagal tikėtiną ir faktinį pamestų piniginių grąžinimą.