Per parlamento rinkimus pažeidimų nestigo, tačiau užsienis nenorėtų, kad strategiškai svarbioje Užkaukazės šalyje kiltų revoliucija

Didžiausias opozicinis Azerbaidžano blokas “Azadlyg” (“Laisvė”) ketina boikotuoti naujojo Azerbaidžano parlamento darbą ir nuo šiandien pradeda Baku merijos sankcionuotą protesto akciją dėl sekmadienį įvykusių rinkimų rezultatų suklastojimo.

Tai pranešė bloko “Azadlyg” lyderis Alis Kerimlis. Tačiau jis negali būti tikras, kad opozicijos pastangos bus entuziastingai įvertintos užsienyje, pirmiausiai Vakaruose.

Valdančiojo klano oponentams teko nelengvas pasirinkimas - jiems gali būti priklijuota ir triukšmadarių etiketė.

Stabilizuojantis faktorius

“Tuo, kad pastarasis balsavimas vyko sąžiningai, netiki dauguma stebėtojų iš užsienio, bet šių rinkimų kritika turi turėti protingas ribas. Prezidentas Ilchamas Alijevas, tuo pat metu žaidžiantis su dviem svarbiausiais, vienas su kitu besivaržančiais Azerbaidžano partneriais, - stabilizuojantis faktorius, be kurio apsieiti neįmanoma”, - rašo Vokietijos laikraštis “Die Welt”.

Laikraštis, minėdamas du konkuruojančius partnerius, turi galvoje Maskvą ir Vašingtoną. Rusija, siekianti susigrąžinti prarastą įtaką regione, remia autoritarinę sistemą, veikiančią Azerbaidžane. Maskvoje manoma, jog dar viena revoliucija NVS erdvėje visiškai sužlugdytų šią posovietinę organizaciją.

Jungtines Valstijas, savo ruožtu, kamuoja priekaištai, kad demokratijos bastionu pasiskelbusi valstybė dangsto autoritarišką valdovą, bet Vašingtonas, nepaisydamas kritikos, visą dėmesį sutelkia į savo strateginius interesus regione. Šioje situacijoje Alijevų klanui telieka ieškoti naudos iš prekybos nafta, kurios turtinga šalis, taip pat iš jos svarbios strateginės padėties, nurodo “Die Welt”.

Pinigai iš Vakarų

Juodojo aukso srautas Vakarų kryptimi tampa vis intensyvesnis. “Azerbaidžanas dabar yra visiškai atviras Jungtinėms Valstijoms. Gegužę pradėjus veikti naftotiekiui Baku-Tbilisis-Džeihanas, Amerikos ir Vakarų Europos naftos koncernai pradėjo eksploatuoti Kaspijos naftos išteklius, kurie, ekspertų vertinimais, sudaro 8 proc. viso pasaulio išteklių.

Prezidentas I.Alijevas pripažino, kad be nuoseklios Jungtinių Valstijų paramos naftotiekio projektas nebūtų realizuotas”. Tai konstatavusi, britų BBC pažymi, kad, nors Rusija su Azerbaidžanu irgi palaiko glaudžius ekonominius santykius, didžioji dalis pinigų vis dėlto ateina iš Vakarų - vynuogės ir džiovinti vaisiai niekada neduos tokio pelno, kokį duoda nafta.

Tuo metu, kai prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Azerbaidžano dar nepasiekė 1 milijardo dolerių, amerikiečiai šioje Užkaukazės šalyje per kelerius metus investavo daugiau kaip 15 milijardų dolerių, akcentuoja BBC.

Investavus tiek lėšų, amerikiečiams rūpi Azerbaidžano stabilumas, o ne revoliucija.

Rūpi ne tik nafta

Paskui ekonomiką eina politika. I.Alijevas vis artimiau draugauja su Amerika, kuriai Azerbaidžane rūpi ne tik nafta.

Greta Azerbaidžano - Iranas, su kuriuo JAV turi senų sąskaitų dar nuo ajatolos Chomeinio surengtos revoliucijos laikų. Šalia I.Alijevo tėvonijos - Rusijai priklausantis Šiaurės Kaukazas, visai netoli - Irakas.

Geopolitinė nauda Vašingtonui iš draugystės su Azerbaidžanu - akivaizdi. Tačiau Amerikos ambasadorius Baku Rinas Harnišas sako, kad Užkaukazę vis dar slegia sunki našta - Kalnų Karabachas, dėl kurio Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo kruviną karą.

BBC nurodo, kad “kiekvienas Azerbaidžane žino, kad per šį karą Rusija parėmė Armėniją”. “Mūsų žmonės gerai žino, kas iki dantų apginklavo Armėniją ir kas už armėnų nugaros yra okupavęs Azerbaidžano teritoriją”, - sako žinomas Baku politologas Rasimas Musabekovas, prijaučiantis opozicijai.

Pasak jo, “kai opozicija ateis į valdžią, o tai įvyks anksčiau ar vėliau, Azerbaidžanas iš karto pasiprašys į NATO, ir pas mus iš karto atsiras Amerikos karinės bazės. Jos tikrai bus Azerbaidžane vien todėl, kad visi gerai žino, jog Azerbaidžano nepriklausomybė - nepriklausomybė nuo Rusijos. Kaip tik Rusija siekia susigrąžinti Baku į savo įtakos sferą. Kas gali tam pasipriešinti? Tik Jungtinės Valstijos ir NATO. Kitos jėgos nėra”.

Prezidento žmonos pergalė

Kaip šiandien elgtis Vašingtonui, į kurį opozicija deda tokias viltis, pasauliui norint išgirsti JAV reakciją į sekmadienį įvykusius rinkimus? Žinomas Amerikos politologas Arielis Koenas, stebėjęs balsavimą, sakė, kad “pastarieji rinkimai Azerbaidžane buvo daug skaidresni ir demokratiškesni, nei buvę prieš trejus metus”.

Amerikos ambasados Baku atstovai vakar tvirtino, jog būgštavimai, kad pažeidimų bus labai daug, nepasitvirtino.

Tačiau neutralūs tarptautiniai stebėtojai nebuvo tokie atlaidūs. Jie kalbėjo apie daugybę pažeidimų, taip pat apie kai kurias įtartinas pergales. Pavyzdžiui, prezidento žmona Mechriban Alijeva gavo net 93 proc. balsų.

Šiame fone I.Alijevo oponentai tikriausiai nusivils tokia Amerikos pozicija. Prieš tai Kazachstano opozicinės partijos bendrame pareiškime priekaištavo Amerikos vyriausybei, kad “ji naftą iškelia aukščiau už demokratiją ir kitas svarbiausias bendražmogiškąsias vertybes”.

Azerbaidžano parlamento mandatų dalybos irgi atrodo įtartinai. Iš 125 deputatų vietų 63 gavo valdančiosios partijos “Jeni Azerbaidžan” (“Naujasis Azerbaidžanas”) atstovai, 41 vietą - nepriklausomi kandidatai, daugiausia lojalūs valdžiai. Ir tik penkias vietas laimėjo opozicija.

Valdžios įžūlumas opoziciją galutinai išvedė iš kantrybės. Bet ji užsienyje gali būti apšaukta ramybės drumstėja, jei griebsis protesto akcijų

Kita vertus, opozicija negali apsimesti, jog nieko neįvyko. Taigi I.Alijevo oponentams teko sunkus pasirinkimas.