Prieštaringai vertinamos Slovėnijos įstatymų pataisos, reguliuojančios prieigą prie buvusio komunistinio režimo slaptųjų archyvų, sekmadienį atlaikė išbandymą referendumą - plebiscitas žlugo, nes balsuoti atėjo per mažai piliečių.

Vyriausybė aiškino, kad dar neįsigaliojusios pataisos, kurias parlamentas priėmė sausį, turėtų plačiau atverti tuos archyvus.

Tuo tarpu opozicija tvirtino, kad naujoji tvarka saugos buvusius komunistinius veikėjus ir trukdys tiriamajam darbui.

Pagal pataisytus įstatymus bus užtikrinta visiška prieiga prie archyvų, bet visa jautri asmeninė informacija – pavyzdžiui, duomenys apie išpažįstamą tikėjimą, šeimyninį statusą ir seksualinę orientaciją, ypač susiję su Jugoslavijos laikų slaptosios policijos ir kitų valstybinių organizacijų aukomis – pirmiausia turės būti cenzūruojama.

Tokios priemonės gali būti vykdomos ištisus mėnesius ir smarkiai apsunkintų tyrimus, sako kritikai. Kad būtų galima susipažinti su necenzūruota medžiaga, reikės pateikti specialų prašymą.

Naujųjų taisyklių oponentai laimėjo referendumą, surinkę apie 67 proc. balsų, rodo preliminarūs rezultatai. Tačiau balsuotojų aktyvumas tebuvo 11,7 proc. ir nesiekė 20 proc., kad plebiscitas būtų laikomas įvykusiu.

Įstatymų leidėja Eva Irgl, viena iš pagrindinių veikėjų, inicijavusių referendumą, sakė apgailestaujanti dėl jo baigties ir teigė, kad žmonės tebebijo balsuoti dėl reikalų, susijusių su buvusia slaptąja policija.

Tuo tarpu kultūros ministras Urošas Grilčas, kurio ministerija parengė tas pataisas, tvirtino, kad piliečių valia aiški.

„Slovėnijos archyvai šiandien yra atviriausi archyvai Europoje“, – pabrėžė jis.

Archyvai buvo atverti 2006-aisiais, praėjus 15 metų po to, kai šalis tapo nepriklausoma nuo buvusios Jugoslavijos.