Skrydžiai Rusijos vidaus reisais tampa pavojingu išbandymu. Dėl to kalta gausybė problemų, kurios šiandien kamuoja šalies civilinę aviaciją.

Prasčiau net už Afriką

Pernai visame pasaulyje nelaimes patyrė 28 komerciniai lėktuvai, kurie gali skraidinti 13 ir daugiau keleivių, žuvo 507 žmonių. Rusijai iš šio sąrašo tenka šešios katastrofos ir 118, arba beveik penktadalis, aukų.

Tyrimų centro „Ascend Worldwide Ltd“ sudarytame aviacijos saugumo reitinge šalis žengia iš karto po skurdžiausios Afrikos valstybės Kongo. Ir nors Afrikoje ekspertai mato tam tikrą pažangą, Rusijoje jos – nė kvapo. Šalies oro uostai tik spėja pranešti apie avarinius nusileidimus, gaisrus ir kitas technines problemas.

Pasitaiko ir visai protu sunkiai suvokiamų atvejų. Šių metų kovą 24 keleiviai atsisakė skristi reisu Maskva–Krasnojarskas, kai lėktuvo sparne pamatė skylę. Reisas nebuvo atšauktas, bet lėktuvas dėl kilusio skandalo išskrido gerokai vėluodamas. 2011 m. kovą Blagoveščensko oro uosto direktoriaus pavaduotojas įlipo į lėktuvą su dviem dėžėmis, kuriose buvo bitės. 10 tūkst. metrų aukštyje jos ištrūko ir pasklido po visą saloną.

Neišmoktos pamokos

Po visą šalį sukrėtusios „Jak-42“ katastrofos, per kurią žuvo visa Jaroslavlio ledo ritulio komanda, prezidentas Dmitrijus Medvedevas griežtai liepė atnaujinti Rusijos lėktuvų parką, sumažinti oro bendrovių skaičių ir griežčiau jas kontroliuoti.

Rezultatų kol kas nematyti. Šiemet Rusijoje įvyko jau keturios oro nelaimės. Pastaroji, įvykusi ankstyvą pirmadienį prie Tiumenės ir pareikalavusi 31 gyvybės, apnuogino daug problemų, kurios kamuoja Rusijos civilinę aviaciją.

Pirmadienį nukritęs prancūzų ir italų gamybos lėktuvas „ATR-72“ buvo eksploatuojamas jau 20 metų. Bet, anot tyrėjų, pagrindinė nelaimės priežastis buvo visai kitokia.

Ekspertai nustatė, kad prieš pakylant lėktuvas nebuvo apipurkštas specialiu skysčiu nuo apledėjimo, nors oro temperatūra svyravo apie nulį. Kodėl tai nebuvo padaryta, iki šiol neaišku. Vieni teigia, kad procedūros atsisakė orlaivio įgula, kiti – kad lemtingą rytą reagento oro uoste išvis nebuvo, treti – kad oro bendrovė norėjo sutaupyti. Lėktuvą apipurkšti vidutiniškai kainuoja 30 tūkst. rublių (2,6 tūkst. litų).

Oro bendrovių gudrybės

Kad ir kas būtų kaltas, prasta lėktuvų techninė priežiūra Rusijoje yra akivaizdi. Pasak „UTair“ profesinės sąjungos vadovo Aleksandro Krivolapovo, rusų personalas tik apžiūri lėktuvus prieš skrydį ir po jo, bet jie neturi pakankamai kvalifikacijos, kad galėtų aptikti ir pašalinti rimtus gedimus. Todėl dauguma Rusijos oro bendrovių lėktuvų remontuojami užsienyje.

„Rusijoje atliekamas tik formalus darbas: anglų kalba užpildyti žurnalą ir pasirūpinti, kad įgulos vadas, neduok Dieve, neįrašytų į jį kokio nors defekto“, – teigė A.Krivolapovas.

Jis pridūrė, kad beveik visi Rusijos oro bendrovių lėktuvai yra registruoti lengvatinio apmokestinimo šalyse, nes taip pigiau. Tokiu atveju oro bendrovės neprivalo steigti mokyklų konkretaus tipo lėktuvo pilotams ir technikams.

Tiumenėje sudužęs „ATR-72“ irgi buvo registruotas ne Rusijoje, o Bermudų salose.

Pilotų trūksta

Rusijoje taip pat juntamas kvalifikuotų ir patyrusių pilotų trūkumas. Stambiausiai oro bendrovei „Aeroflot“ netgi teko skelbti akciją „Pakviesk draugą į lakūnus ir gauk premiją“, kurią daugelis juokais lygina su finansinės piramidės MMM šūkiu.

Bendrovėje „UTair“ dauguma pilotų yra jaunesni nei 30 metų. Sudužusio „ATR-72“ įgulos vadui Sergejui Anicynui buvo 27-eri.

Pilotai rengiami ir tikrinami atsainiai. Po pernykštės „Jak-42“ katastrofos Jaroslavlyje nustatyta, kad vienas pilotas per klaidą paspaudė ne tą pedalą, o kitas sėdo prie šturvalo pavartojęs raminamųjų. Orlaivio „Tu-134“, sudužusio 2011 m. birželio 20 d. prie Petrozavodsko, piloto kraujyje buvo rasta alkoholio.