Aleksandras Lukašenka neįsileido Rusijos rublio

Vakar turėjo prasidėti Rusijos ir Baltarusijos valiutinės integracijos pirmasis etapas. Buvo numatyta, kad Baltarusijos teritorijoje ims cirkuliuoti sąskaitinis Rusijos rublis. Tačiau prezidentas Aleksandras Lukašenka nepasirašė reikiamo įsako, todėl kaimynų rublio pasirodymas baltarusių žemėje atidėtas neribotam laikui.

Rengtasi pagal planą

Pagal ekonominės integracijos planą, sąskaitinio Rusijos rublio įvedimas turėjo tapti pirmuoju etapu, Baltarusijai laipsniškai pereinant prie Rytų kaimynės piniginio vieneto. Jau kitais metais Baltarusijos valiuta turėjo būti “pririšta” prie kaimyninio rublio. O bendra sąjunginės valstybės valiuta Rusijos rublis turėjo tapti nuo 2005 metų sausio 1 dienos.

Kurį laiką atrodė, kad taip ir bus. Interneto leidinys “Gazeta.ru” vakar pažymėjo, kad praėjusią savaitę Baltarusijos banko vadovas Petras Prokopovičius pareiškė, jog pasirengimas siekiant įvesti bendrą dviejų šalių valiutą vyksta pagal planą.

Kiti Baltarusijos banko atstovai irgi tvirtino, kad jokių techninių kliūčių bendros valiutos įvedimui negali būti, tik gali tekti, kaip sakė vienas jų, “įtempti ekonomines jėgas”. P.Prokopovičius neatmetė galimybės, kad nacionalinės valiutos kurso palaikymui gali tekti “paaukoti” mažiausiai 50 milijonų dolerių.

Bet vakar sąskaitinis rublis netapo teisėta atsiskaitymo priemone, nes prezidentas A.Lukašenka nepasirašė reikiamo įsako, nors Baltarusijos bankas jo projektą parengė ir suderino su visomis žinybomis.

Pretenzijos Maskvai

Prieš dvi savaites Minske buvo surengtas specialus pasitarimas dėl sąjunginės valstybės bendros valiutos įvedimo. A.Lukašenka pasitarime pasakė kalbą, kurią abiejų šalių žurnalistai iš karto pavadino skandalinga. Mat Baltarusijos lyderis pareiškė, kad “bendros valiutos įvedimas nėra tikslas, dėl kurio reikia nertis iš kailio”.

“Svarbiausias mūsų tikslas - šalies ekonomikos augimas ir baltarusių gerovės kilimas. Jeigu matysime, kad viskas vyksta būtent taip, tuomet sieksime kaimynų rublio įvedimo. Bet jeigu pastebėsime, kad kyla sunkumų, bendros valiutos įvedimą kuriam laikui atidėsime”, - kalbėjo A.Lukašenka. Maskvos atstovai jau tada pastebėjo, kad kaimyninės šalies vadovą užvaldė dvejonės.

Negana to, A.Lukašenka pasitarime apkaltino Rusiją, kad ši nesilaiko anksčiau sudarytų ekonominių susitarimų, kuriais remiantis turėtų būti kuriama bendra valstybė.

Ieško dingsčių skandalui

Britų BBC primena, kad Minskas ir Maskva jau keleri metai kalba apie bendros valstybės kūrimą, tačiau “nuo kalbų vežimas į priekį nejuda”.

“Susidaro įspūdis, jog Aleksandras Lukašenka sąmoningai ieško dingsčių kokiam nors skandalui, kad pademonstruotų savo tariamą tvirtybę, o kaltę už sunkumus dvišaliuose santykiuose suverstų Rusijai”, - tvirtina laikraštis “Moskovskij komsomolec”.

Kaip tik tokia dingstimi skandalui tapo NTV korespondento Pavlo Selino išsiuntimas iš Minsko už tai, kad žurnalistas, parengęs reportažą iš garsaus rašytojo Vasilio Bykovo laidotuvių, tariamai iškraipė Baltarusijos tikrovę.

Tuo metu, kai Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, apsiribojusioje tik apgailestavimu dėl P.Selino išsiuntimo, laukiama, kad Minskas konkrečiai nurodytų priežastis, paskatinusias griebtis prieš žurnalistą represijų, Maskvos politikų ir žurnalistų sluoksniuose aktyviai svarstoma, kas paskatino Minską ryžtis naujo skandalo provokavimui, rašo “Nezavisimaja gazeta”.

Šis Maskvos laikraštis teigia: “Atrodo, kad Lukašenką į skandalą įvėlė jo paties aplinkos žmonės. Liepos 3-iąją Baltarusija minės eilines savo nepriklausomybės metines. Baltarusijos prezidentas iškilmėse vėl kalbės apie demokratijos plėtrą jo šalyje. Tačiau jis negalės nutylėti rusų žurnalisto ištrėmimo. Baltarusijos lyderis bus priverstas teisintis, o tai padaryti bus labai sunku”.

Skurdi kaimynė nepageidaujama

Tuo tarpu Šveicarijos laikraštis “Die noje Ziurcher Zeitung” teigia, kad “Maskvos nevilioja susijungimo su skurdžia kaimyne planai”. Todėl skandalas, susijęs su P.Selino išsiuntimu, Maskvai gali būti netgi naudingas.

“Prie tų, kuriems skandalas gali brangiai kainuoti, derėtų priskirti ir prezidentą Lukašenką, kuris jau daug metų be kokio nors apčiuopiamo rezultato siekia Rusijos ir Baltarusijos susivienijimo į bendrą valstybę. Ir kuo aršiau Baltarusijos lyderis sieks įrodyti, jog jo šalis - nepriklausoma, tuo labiau jis velsis į barnius su Rytų laimyne”, - teigia Ciūricho laikraštis.

“Maskva nesižavi bendros valstybės su skurdžia kaimyne kūrimo planais, todėl reikalauja vykdyti sąlygas, kurias Lukašenka laiko įžeidžiančiomis”, - konstatuoja “Die noje Ziurcher Zeitung”.