Išpuoliai Irake netiesiogiai liudija, kad buvęs diktatorius tebėra gyvas

Amerikos vadovaujama koalicija ne kartą skelbė, kad Sadamo Huseino tarp gyvųjų nėra, bet tvirtų įrodymų niekas nepateikė. Pastarųjų dienų įvykiai Irake liudija, jog buvęs diktatorius veikiausiai yra gyvas, kaip ir teroristų tinklo “Al Qaeda” lyderis Osama bin Ladenas, tapęs nesugaunamu vaiduokliu.

Tapo nemirtingas

Prietaringi žmonės tiki, kad tas, kuris, būdamas gyvas, buvo paskelbtas mirusiu, gyvens ilgai. Vadovaujantis tokia logika, Sadamas Huseinas jau tapo nemirtingu, konstatuoja interneto leidinys “Lenta. ru”.

Mirties šešėlis diktatorių ėmė persekioti dar prieš tai, kai ant jo bunkerio kovo 20-ąją nukrito pirmosios amerikiečių bombos ir raketos. Remiantis viena populiariausių versijų, televizijos ekranuose ir gatvėse tada kalbėjo ne Sadamas Huseinas, o keli jo antrininkai.

Jos šalininkai kaip argumentus nurodydavo nesunkiai įžiūrimus veido bruožų skirtumus tarp eksdiktatoriaus ir jo gana tikslių “kopijų”. Bet ši versija nesukliudė JAV prezidentui ir Didžiosios Britanijos premjerui paskelbti Sadamą Huseiną blogio simboliu ir pareikalauti, kad jis kur nors gražiuoju išsinešdintų. Griežtame ultimatume diktatoriaus pavardė buvo paminėta du kartus. Tai gali liudyti, jog antisadamiškosios koalicijos lyderiai netikėjo gandais, kad Sadamas Huseinas mirė pernai ar dar anksčiau, kaip netikėjo ir antrininkų versija.

Smogė netikėtai

Prasidėjus karui, eksdiktatorius ėmė žūti vos ne kasdien. Pirmąją intervencijos dieną - kovo 20-ąją - amerikiečiai netikėtai smogė į bunkerį, kuriame, JAV žvalgybos duomenimis, kaip tik turėjo tūnoti Irako prezidentas. Tuoj po smūgio Amerikos administracijos vadovas paskelbė, kad Sadamas Huseinas tikriausiai žuvo.

Vėlesnėmis savaitėmis smūgiai galimoms jo slaptavietėms kartojosi. Aiškiai šaipydamasis iš šios nevykusios medžioklės, eksdiktatorius nedelsdamas pasirodydavo televizorių ekranuose ar miestų gatvėse. Ir niekas nežino, ar tai buvo jis, ar jo “kopija”.

Keistas pranešimas

Diskusija apie Sadamo Huseino žūtį tęsėsi per visą karą, kuris užtruko maždaug tris savaites. Balandžio viduryje, jau po to, kai buvo užimtas Bagdadas, Irano žiniasklaidoje pasirodė keistas pranešimas, kurio šaltiniu buvo nurodyta Irako kurdų televizija: Pentagonas esą pareikalavo, kad Irako eksdiktatorius asmeniškai pasirodytų kokioje nors televizijoje; priešingu atveju jis bus paskelbtas mirusiu ir todėl nustos būti formaliu valstybės vadovu. Į šį reikalavimą jokios reakcijos Pentagonas nesulaukė, nurodo “Lenta. ru”.

Pagaliau balandžio pabaigoje prezidentas Džordžas V.Bušas paskelbė, kad Sadamas Huseinas vis dėlto nukautas (arba sunkiai sužeistas). JAV administracijos vadovas įtikinėjo, kad jis turi patikimų duomenų. Bet tų duomenų niekas nematė. O kol Sadamas Huseinas nesučiuptas arba nenukautas, Amerikos vadovaujamos koalicijos pergalė nėra galutinė.

Spėlionės

Karui pasibaigus, sąjungininkai taip ir nesugebėjo pasaulio įtikinti, kad Sadamo Huseino tarp gyvųjų nėra, todėl žurnalistai ėmė spėlioti, kur buvęs diktatorius pasislėpė. Vieni teigė, kad jis atsidūrė Sirijoje, kiti minėjo Baltarusiją.

Tačiau netrukus Sadamas Huseinas pradėjo keltis iš numirusiųjų. Kai kurie arabų laikraščiai ėmė reguliariai gauti eksdiktatoriaus laiškus. Keli leidiniai įtikinėjo nustatę, jog laiškus tikrai pasirašė Sadamas Huseinas.

Prie eksdiktatoriaus prikėlimo iš numirusiųjų prisidėjo ir kai kurie Vakarų politikai. Didžiosios Britanijos gynybos ministras Džefris Hunas du kartus viešai pareiškė, kad, jo turimomis žiniomis, Sadamas Huseinas - gyvas.

Tą patį tvirtino ir vienas artimiausių eksdiktatoriaus parankinių - buvęs vicepremjeras Tarikas Azizas. Jis sakė, kad visi bunkeriai atlaikė smūgius.

Opozicinio Irako nacionalinio kongreso lyderis Achmedas Čalabis, pasak jo, šimtu procentų įsitikinęs, kad Sadamas Huseinas - gyvas. A.Čalabis Bagdade žurnalistams sakė, kad jis netgi žino, kur eksdiktatorius yra ir ką jis ketina artimiausioje ateityje daryti.

Amerikiečių ir britų karininkai, tarnaujantys Irake, irgi vienu balsu įtikinėja, kad jiems su Sadamu Huseinu dar teks susidurti akis į akį. Tiesa, jie nuolat tvirtina, kad aplink medžiojamąjį ratas siaurėja.

Viltys žlugo

Dideles viltis sąjungininkų kariškiai dėjo į Sadamo Huseino sekretorių, asmens sargybinį ir patarėją Abidą Hamidą al Tikritį, kuris į paspęstus spąstus įkliuvo birželio 16-ąją. Tačiau visos viltys netrukus žlugo. Eksdiktatoriaus parankinis dievagojosi, kad absoliučiai nieko nežino apie savo buvusio šefo likimą.

Pasak “Lenta.ru”, pasaulio žiniasklaidoje vis dažniau klausiama: ar Sadamas Huseinas iš tikrųjų rimtai gaudomas; gal kažkam naudinga, kad eksdiktatoriaus šmėkla dar ilgai klaidžiotų po Iraką?

Ši medžioklė gali užtrukti ilgai. Tai liudija kiti pavyzdžiai. Jau beveik dešimtmetį kažkur po Balkanus bastosi vienas didžiausių karinių nusikaltėlių - serbas Radovanas Karadžičius, kurio dieną naktį ieško labai patyrę britų specialiosios paskirties kariai.

Rusų kariškiai niekaip negali sučiupti vieno žymiausių čečėnų karo vadų - Šamilio Basajevo, nors jis per kautynes neteko vienos kojos.

Reikia užsienio pagalbos

Reuters-ELTA. Praėjus dviem mėnesiams po Dž.V.Bušo pranešimo apie pagrindinių kovų pabaigą, Jungtinėms Valstijoms reikia vis daugiau sausumos pajėgų, jei jos nori užgniaužti irakiečių pasipriešinimą.

Nuo gegužės 1 dienos dėl vietos gyventojų pasipriešinimo bent 25 JAV kariai žuvo ir, ekspertų pranešimais, tai jau ima panašėti į slaptą partizaninį karą, tačiau tokius teiginius JAV gynybos ministras Donaldas Ramsfeldas griežtai neigia.

“Karas perėjo į pavojingą etapą, partizaninį karą, ir turime prie to prisitaikyti”, - teigė buvęs Pentagono generolas Denas Kraistmenas.

Dar 6 JAV kariai buvo sužeisti antradienį, o aukų pareikalavęs sprogimas mečetėje padidino musulmonų neapykantą amerikiečiams.

Naujausių apklausų duomenimis, jau tik 56 procentai JAV piliečių vertina šalies pasiekimus Irake teigiamai, palyginti su 70 procentų prieš mėnesį. Gegužės pradžioje tokių amerikiečių buvo 86 procentai.

Buvęs Pentagono generolas D.Kraistmenas ir kiti karo analitikai teigia, kad JAV, norėdamos užgniaužti pasipriešinimą, imtis valstybės atkūrimo ir užsitikrinti irakiečių pasitikėjimą, Irake turi dislokuoti daugiau karių.
“Mūsų kariuomenės pajėgų nepakanka, todėl turėtume priimti visą pagalbą, kurią mums siūlo Bangladešas, Pakistanas, Indija ir NATO”, - sakė buvęs generolas.

Iki šiol NATO Irake iš esmės turėjo aprūpinti logistikos specialistais 7 tūkst. 500 šimtų lenkų karių dalinį, atvyksiantį į Iraką šią vasarą.

Patirties stoka

Analitikai tikina, kad Irako atstatymą sulėtino po Sadamo Huseino nuvertimo balandžio 9 d. atsiradusi bevaldystė ir amerikiečių tam tikros atstatymo patirties stoka.

“Nors JAV karių žūtys buvo skausmingos, irakiečių nepasitikėjimas JAV pajėgomis kelia didesnį susirūpinimą”, - teigia Gynybos informacijos centro analitikas Markas Korbinas.

“Irakiečių požiūriu, bet kuri laikinoji valdžia iš tiesų dar labiau pablogina padėtį. Jų manymu, reikalai ne gerėja, o atvirkščiai - blogėja”, - sakė Markas Korbinas.

Analitikas Entonis Kordesmenas numatė, kad didelę dalį pasipriešinimo galima išsklaidyti, jei irakiečiams būtų naudinga nutraukti ekstremistinius išpuolius.

Sadamo Huseino valdymo metu vandens ir elektros energijos tiekimas buvo ribotas, tačiau dabar šių paslaugų kokybė smarkiai pablogėjo, o tai galėjo padidinti irakiečių nepasitikėjimą.

E.Kordesmenas taip pat pridūrė, kad JAV vadovaujama Irako administracija per daug dėmesio skyrė Irako disidentams, kurie dabar siekia atgauti savo įtaką regione. “Disidentai čia yra toks pat rūpestis, kaip ir “Baath” partija”. Galbūt jie nežudo amerikiečių karių, tačiau užsiima tik ardomąja veikla”.