Rusijos diplomatai pluša iš peties. Jie, atrodo, buria koaliciją kovai su "Islamo valstybe" (IS). Tiesa, uždavinys – ne iš paprastųjų. Bent tol, kol rusai palaiko Sirijos režimą, kurio tiek Vakaruose, tiek Vidurio Rytuose daugelis nekenčia.

Rakštis ar draugas?

Vis dėlto galbūt, kaip tarsi ir leido suprasti Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas, Maskvos tonas Sirijos režimo atžvilgiu gali pasikeisti? Tai įdomus klausimas.

Basharas al Assadas, žinoma, yra problema. Tačiau Sirijos režimas, kurio priešakyje jis yra, – istorinis Rusijos sąjungininkas. Ir Maskva jau beveik ketverius metus priešinasi bet kam, kas nulemtų Damasko režimo žlugimą.

Kaip suburti tarptautinę koaliciją kovai su kalifatu?

Nei Turkija, nei JAV, nei juolab sunitiškos Persijos įlankos šalys nenori daugiau matyti Sirijos prezidento poste B.al Assado.

Ir, akivaizdu, niekas nekovos toje pačioje barikadų pusėje, kur yra ir Damasko režimas. Bet būtent tai siūlo rusai. Kodėl siūlo? Ir kokie Maskvos argumentai?

Kaukazo problema

Atsakant į klausimą, kodėl rusams taip parūpo IS klausimas, reikėtų pažvelgti į šį pavasarį Rusijos saugumo tarnybų viešai paskelbtus įspėjimus, kad Šiaurės Kaukaze – itin probleminėje Rusijos teritorijos dalyje – įsisteigė vadinamasis IS padalinys – t.y. kalifatas.

Ir IS ištikimybę, anot virtualioje erdvėje pasirodžiusios informacijos, prisiekė daugelis vietos kovotojų iš vadinamojo Kaukazo Emyrato.

Dar buvo pasakyta, kad vadovauti kalifatui Kaukaze skiriamas Abu Muhammadas al Kadaris. Ir šis taip pat prisiekė ištikimybę Abu Bakrui al Baghdadžiui – šis asmuo laikomas faktiniu IS Sirijoje ir Irake lyderiu.

Tiesa, kiek realūs šie pranešimai – sunku pasakyti. Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) neatskleidė, ar kalifatas iš tiesų jau egzistuoja regione, tačiau patvirtino, kad į islamistų gretas Kaukaze tikrai buvo verbuojami asmenys.

Be to, nerimą FSB kelia ir tai, kad kai kurie Sirijoje ir Irake, kur įsitvirtinusi IS, pabuvoję asmenys iš Rusijos dabar aktyviai bando grįžti į tėvynę.

Rusų saugumiečiai atkreipė dėmesį, kad nemažai džihadistų į šalies teritoriją bando patekti apsimetę neva pasiklydusiais turistais. Jie paprastai kreipiasi į Rusijos atstovybes užsienio šalyse, kad gautų leidimą patekti į šalies teritoriją. Kitas nerimą keliantis faktas – tokių asmenų kiekvieną dieną daugėja. Žinoma, šie faktai verčia sunerimti Kremlių.

Rusijoje jau daug sykių buvo surengti kruvini teroro aktai, kurių priešakyje – įvairūs ekstremistai iš Kaukazo.

Paskutinis brutalus išpuolis įvyko prieš pat Sočio olimpines žaidynes. Dvi bombos sprogo Volgogrado miesto, esančio ties svarbia kryžkele tarp Kaukazo ir likusios Rusijos dalies, geležinkelio stotyje ir viename troleibuse.

Aukos sąjungininką?

Tai yra faktai, kurie, akivaizdu, verčia sunerimti Kremlių. Anksčiau Rusijos pareigūnai pernelyg į Vidurio Rytuose verdantį konfliktą nesikišo. Dabar rusų iniciatyvų regione daugėja.

Rusijos įsikišimo į kovą su IS pradžia, ko gero, būtų galima laikyti prieš kurį laiką įvykusį Rusijos prezidento Vladimiro Putino telefoninį pokalbį su JAV vadovu Baracku Obama.

Nors abiejų šalių santykius tada temdė Ukrainos krizė, kaip patvirtino Baltųjų rūmų atstovai, šiuo klausimu lyderiai visai nekalbėjo. V.Putiną pirmiausia domino galimybė dalyvauti Amerikos vadovaujamoje kovoje su IS kalifatu.

O V.Putinas visai neseniai kalbėjosi ir su Sirijos kaimynės Turkijos vadovu R.T.Erdoğanu.

Šis ir pareiškė, kad V.Putinas gali pakeisti savo nuomonę dėl paramos Sirijos režimui. Paklaustas, ar pavyktų Rusijos lyderį įtikinti daugiau neberemti B.al Assado, R.T.Erdoganas atsakė, kad jo kolega iš Rusijos yra "labiau pozityvus".

"V.Putino dabartinis požiūris į Siriją labiau teikia vilčių nei anksčiau, – sakė Turkijos prezidentas. – Jis nebesilaiko nuomonės, kad Rusija rems B.al Assadą iki galo. Manau, jis gali nusigręžti nuo B.al Assado."

Sirijos integracija

Nepaisant šių Turkijos prezidento komentarų, kol kas Maskva toliau gana tvirtai palaiko oficialųjį Damaską.

Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas tiek Dakoje, Katare, tiek Kvala Lampūre, Malaizijoje, šią savaitę ne sykį kartojo, kad Sirijos vyriausybę reikia ne eliminuoti, o integruoti į kovą su IS.

Pasak jo, šiuo metu vykdoma karinė operacija prieš IS neturi jokio poveikio – kalifatas ne tik nesusilpnėjo, bet kai kur ir įgijo dar daugiau įtakos.

Be to, pasak S.Lavrovo, reikėtų, kad Sirijos pajėgos veiktų išvien su visais, kovojančiais su IS, – ar tai būtų kurdų, ar Irako vyriausybės pajėgos. Tik esant antžeminėms pajėgoms, pasak Rusijos URM vadovo, galima kalbėti apie efektyvų kalifato sutramdymą.

Damasko advokatai

Pastarosios Rusijos pastangos – ne vienintelis Maskvos bandymas gelbėti sąjungininką Damaską nuo kitų šalių.

Rusai argumentuoja, kad, pašalinus iš valdžios B.al Assadą, susidariusį valdžios vakuumą Sirijoje netrukus užims dar brutalesnės jėgos nei režimas. Pasak Maskvos, Sirijos nuosaikiąja opozicija vadinami sukilėliai, kovojantieji su režimu, toli gražu nėra tokie jau nuosaikūs, kaip teigia esant juos remiančios JAV ir Turkija.

Be to, Maskva bijo, kad Sirijoje neįsigalėtų kalifatas.

Prieš dvejus metus Rusija jau tarpininkavo pasirašant susitarimą tarp Vakarų galių ir Sirijos, pagal kurį Damaskas privalėjo leisti išgabenti iš šalies teritorijos turimą cheminį ginklą.

Amerika tuo metu jau grasino smogti Sirijai karinį smūgį. Vis dėlto susitarimas buvo pasiektas ir karinių smūgių buvo išvengta.

Ar sugebės įtikinti?

Tikėtina, kad Rusijos, drauge ir Irano ruošiamas kovos su IS planas nepaliks Sirijos režimo už borto. Neaišku tik, ar toks planas tenkins kitus žaidėjus?

"Didžiausias pavojus tas, kad kalifatas neįsivyrautų visoje Sirijos teritorijoje, – aiškino Fiodoras Lukjanovas, Užsienio ir saugumo politikos analizės centro, patariančio Kremliui, vadovas. – Turime rasti būdą, kaip suburti bendrą frontą prieš IS, nepaisant nesutarimų, kurie kyla dėl B.al Assado."

JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry po susitikimo su S.Lavrovu Kvala Lampūre taip pat pakartojo, kad jo šalies pozicija dėl Damasko režimo nepakito.

"Mes esame įsitikinę, kad B.al Assadas ir B.al Assado režimas yra praradęs legitimumą. Pirmiausia dėl to, kad režimas elgėsi brutaliai su Sirijos gyventojais, – sakė J.Kerry. – Būtent ši režimo politika ir tapo savotišku magnetu užsienio džihadistams, kurie atkeliavo į Siriją. Ir kadangi nėra jokio karinio sprendimo Sirijos problemai išspręsti, pirmiausia reikėtų galvoti apie politinį kelią."

Kita vertus, Maskvos pastangos jau davė rezultatų.

Pranešta, kad prieš mėnesį Saudo Arabijos sostinėje Rijade, tarpininkaujant rusų diplomatams, lankėsi Sirijos nacionalinio saugumo biuro vadovas. Be to, S.Lavrovas viešai patvirtino, kad šiuo metu Maskva deda pastangas įžiebti diskusijas tarp Sirijos opozicijos ir režimo, kad pirmiausia būtų neutralizuotas bendras visų priešas – kalifatas.