Vien pažvelgus į Limasolio uostą galima suprasti Kipro ir Rusijos ekonominių santykių pobūdį.

Plevėsuoja Rusijos vėliavos

Čia nerasi nusilupusių dažų. Tai aukštųjų technologijų karalystė, įvairiaspalvių darbininkų iššveista iki blizgesio, kur plaukioja dviejų bei trijų stiebų jachtos ir plevėsuoja Rusijos vėliavos.

Kiek aukščiau virš uosto įsikūręs restoranas „Aurora“, pavadintas pagal kreiserį, iš kurio 1917 m. buvo paleista pirmoji salvė per Sankt Peterburgo žiemos rūmų šturmą. Tie, kurie naudojasi kirilica surašytais valgiaraščiais, nejaučia nostalgijos Sovietų Sąjungai. Bet nauji kolonizatoriai pasiruošę paimti iš Vakarų viską, kas geriausia, ir sunaikinti prisiminimus apie ankstesnę salos šeimininkę – Britų imperiją. Todėl, užuot pietavę restorane „Taste of Britain“, Limasolio rusai renkasi „Tarasą Bulbą“ arba „Harem Russian Restaurant“, arba naktinius klubus pakrantėje.

Visi kalba rusiškai

Kipriečiai šnabždasi, kad rusų bendruomenė, siekianti iki 40 tūkst. žmonių, net nesiruošia integruotis. Rusų kalba Kipre leidžiamo leidinio „Russkij Vestnik“ vyriausioji redaktorė Natalja Kardaš tai vadina pranašumu: „Visi kalba rusiškai, todėl Kipras labai patogus tiems, kas nori daryti verslą.“

Vaikai lanko mokyklas, kur dėstoma anglų kalba, šeimos apsiperka prekybos centre „Slavianka“, televizoriai rodo kanalą „Rossija 24“, ikrai, dešra ir silkė importuojama iš Vokietijos, o degtinė „Putinka“ arba alus „Baltika“ liejasi upėmis per vakarėlius privačiuose namuose.

Ant kalvos virš Limasolio, iš kur atsiveria vaizdas į jūrą, driekiasi vilos. Kipriečiai čia dirba apsaugininkais arba sodininkais.

Dažni skrydžiai

Privačių skrydžių srautas tarp Kipro ir Rusijos labai intensyvus. Nuo 2012 m. sausio iki 2013 m. vasario iš salos atgal į Rusiją išskrido 375 lėktuvai – vos septyniais mažiau nei į kaimynę Graikiją. Ši statistika rodo glaudžius ekonominius ryšius.

Paprastai privačiais skrydžiais keliauja vadybininkai ir verslininkai, sudarantys prekybos sutartis. Tačiau intensyvius skrydžius tarp Atėnų ir Nikosijos galima paaiškinti tuo, kad Graikijai tenka 20 proc. Kipro importo ir eksporto, o Rusijos atveju kalbama apie pinigų srautus.

JAV tyrimų centro „Global Financial Integrity“ duomenimis, 2011 m. rusai į Kiprą atvežė 90 mlrd. JAV dolerių, o išvežė – 100 mlrd. Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ rašė, kad Rusijos turtuoliai Kipro bankuose laiko 26 mlrd. eurų indėlių.

Maskva nusprendė palaukti

Pastarosiomis savaitėmis skrydžių iš Rusijos į Kiprą pastebimai pagausėjo. Apžvalgininkai teigia, kad turtingi rusai išsigando galimo indėlių apmokestinimo ir atskubėjo slaptų derybų su Kipro bankais. Šis klausimas buvo svarstomas ir per Europos Komisijos pirmininko vizitą Maskvoje. Derybos rezultatų nedavė. Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva neužvėrė durų papildomos pagalbos prašančiam Kiprui, tačiau pabrėžė, jog Rusija nori pirmiau sulaukti Nikosijos ir Briuselio susitarimo.