Kinijos eksporto mažėjimą ir prekybos įšaldymą su Rusija labiausiai pajuto Vokietijos Hamburgo ir Kylio, Latvijos Ventspilio bei Estijos Talino uostai.

Rusijos atgarsiai Vokietijoje

Hamburgo uostas yra vienas svarbiausių Rusijos ir kitų Baltijos jūros uostų partnerių kraunant konteinerius. Pagal pateiktus šio uosto duomenis, šiemet į Rusiją išgabenta 323 tūkst. TEU konteinerių. Tai net 36 procentais mažiau nei pernai.

Rusija yra trečia pagal krovinių kiekį šio uosto partnerė. 

Bet ne tiek Rusija, kiek Kinija lėmė, kad Hamburgo uostas šiemet krovęs 6,7 mln. TEU konteinerių jo krovą sumažino net 9,2 proc.

Hamburgo uosto direktorius Ingo Eglofas prognozavo, kad pirmieji prekybos su Rusija atsigavimai gali būti 2016 metais.

Kiti dideli Šiaurės jūros uostai, kaip Roterdamas ar Antverpenas, kurie turi mažesnes sąsajas su Rusija, išlaikė beveik tokią pačią krovą (Roterdamas) arba netgi didino (Antverpenas).

Stagnacija Rusijos rinkose lėmė žymų ir kitų Baltijos jūros šalių konteinerių krovos mažėjimą. Tarp jų ir Klaipėdos uosto.

Nors pačios Rusijos Baltijos jūros uostuose nėra bendro krovinių kritimo. Per 10 mėnesių krovinių krauta netgi 1,9 proc. daugiau. Iš viso 192 mln. tonų. Sankt Peterburgo uosto krova krito 16,2 proc. iki 43 mln. tonų. Ust Lugos augo 16,5 proc. iki 73 mln. tonų. Primorskas krovė 48,8 mln. tonų arba 6,1 proc. daugiau nei pernai. 

Taliną gelbsti keleiviai

Jei Klaipėdos uostas turi visas sąlygas, kad ateityje konteinerių krova atsigaus, tai Estijos Talino uosto perspektyvos žymiai niūresnės. Jau kelintus metus Talino uosto krova sparčiai krenta. Šiemet per 10 mėnesių ji mažesnė 18,5 proc. nei pernai.

Pagrindinės priežastys kelios – silpna Rusijos ekonomika, Ust Lugos uosto įtaka. Nauja Talino uosto kritimo priežastimi šiais metais buvo ir gerokai smukusi kaimyninės šalies – Suomijos ekonomika.

Pačios Estijos gamybos rinka yra palyginti nedidelė. Mažėjant tranzito kiekiui jungtiniame Talino uoste ir toliau prognozuojamas jo kasmetinis krovos kritimas. Perspektyvia uostine veikla Taline laikoma tik keleivių ir krovinių plukdymas jūrų keltais dėl trumpos apie 80 kilometrų linijos tarp Talino ir Helsinkio.

Talinas išlieka vienu svarbiausių Europos keleivių uostų. Nors šiemet keleivių augimas Talino uoste ne toks ir didelis. Per 10 mėnesių uoste priimta 8,34 mln. keleivių. Tai 1,8 proc. daugiau nei pernai. Labiau keleivių srautai augo linijose tarp Talino ir Helsinkio, mažiau – tarp Talino ir Stokholmo.   

Latvija netenka rusiškų anglių

Latvijos uostuose Rusijos krovinių srautas šiemet mažesnis net 23,9 proc. Latvijos uostuose labiausiai mažėjo rusiškų anglių ir mineralinių trąšų srautai. Jei šių krovinių mažėjimą metų pradžioje labiausiai juto Ventspilio uostas, tai dabar tai jau palietė ir Rygos uostą.

Šiemet per 10 mėnesių Ventspilio uostas krovė apie 20 tūkst. tonų. Tai pats žemiausias šio uosto krovos rezultatas skaičiuojant nuo 1991 metų.

Rygos uoste per 10 mėnesių krauta 33,3 mln. tonų krovinių. Tai 0,7 proc. mažiau nei pernai. Iki šiol Rygos uostui dar vis pavykdavo išlaikyti teigiamą krovos balansą.

Neigiama krova Rygos uoste dar didės. Jei spalio mėnesį rusiškų anglių kiekis Rygos uoste sumažėjo 4 proc. tai paskutiniais mėnesiais jis mažės iki 10-15 proc. Kai trečdalis Rygos uosto krovinių yra rusiškos anglys, tai atsiliepia ir bendrai jo krovai.

Rygos uostui kenkia ir spalį prieš šio uosto vadovus – valdytoją Leonidą Loginovą ir jo pavaduotoją Aigarą Pečaksą pradėtas teisminis tyrimas. Jie įtariami viršiję tarnybinius įgaliojimus bet nuo pareigų nė vienas nenušalinti.

Vienintelis Latvijos Liepojos uostas šiemet krovinių krauna daugiau nei pernai. Bet šio uosto krova yra palyginti nedidelė. Per 10 mėnesių Liepojos uostas krovė 4,6 mln. tonų. Tai 8 proc. daugiau nei pernai. Spalio mėnesį Liepojos uoste net 63 proc. krovinių sudarė grūdai.

Lietuvos uostų aukštumos

Lietuvos uostų nei Rusijos krizė, nei Kinijos ekonomikos lėtėjimas tarsi neveikia. Nors taip nėra – apie tai liudija konteinerių krovos smukimas.

Tačiau šie metai pagal krovą buvo patys sėkmingiausi bendroje Klaipėdos jūrų uosto ir Būtingės naftos terminalo istorijoje.

Per 10 mėnesių Klaipėdos uoste krauta 32,3 mln. tonų krovinių. Tai 7,3 arba 2,19 mln. tonų daugiau nei pernai. Šiemet Klaipėdos uoste tikimasi perkrauti 38,5 mln. tonų.

Rygos uosto Klaipėdai šiemet greičiausiai nepavyks aplenkti, nors šiuo metu Klaipėdos uostas krauna daugiau nei Ryga. Tai liudija spalio mėnesio rezultatai. Klaipėdos uosto krova buvo 3,38 mln. tonų, Rygos – 3,31 mln. tonų. Tarp šių uostų dar yra maždaug 1 mln. tonų skirtumas Rygos uosto naudai.

Būtingės naftos terminale per 10 mėnesių krauta apie 7 mln. tonų naftos, kuri skirta „Orlen Lietuva“ naftos gamyklai. Iki metų pabaigos šio terminalo krova gali sudaryti iki 8,5 mln. tonų.

Bendra Klaipėdos uosto ir Būtingės naftos terminalo krova šiemet gali siekti net 47 mln. tonų. Tarp rytinės Baltijos uostų Lietuva su tokia krova gerokai aplenktų Estijos uostus ir gerokai priartėtų prie bendros Latvijos uostų krovos.