Rumunija prie sienos su Ukraina pradėjo statyti priešlėktuvines slėptuves

Rumunijos kariai šeštadienį Plauru apylinkėse prie Ukrainos sienos, aptiko drono, panašaus į Rusijos kariuomenės naudojamus, fragmentų.

Be to, NATO narė trečiadienį pranešė, kad netoli savo sienos su karo draskoma Ukraina aptiko naujų įtariamų drono nuolaužų.

Du Rumunijos karinių oro pajėgų sraigtasparniai su specialistų komandomis buvo nusiųsti į Nufaru ir Viktoriją rytinėje Tulčos apskrityje, kur rasti keli, tikriausiai drono, fragmentai, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Bukareštas sugriežtino stebėjimo ir oro erdvės saugumo stiprinimo priemones po pakartotinių Rusijos atakų netoli Rumunijos sienos.

Atskirame pareiškime ministerija nurodė, kad Generalinei nepaprastųjų situacijų inspekcijai pranešė apie netoli sienos esančias teritorijas, kuriose gali kilti incidentų pavojus, kitoje Dunojaus pusėje Rusijos pajėgoms puolant Ukrainos uostus.

Tai jau trečias toks radinys Rumunijos teritorijoje nuo praėjusio ketvirtadienio. Drono fragmentai aptikti Rusijos pajėgoms nuolat atakuojant Ukrainos Dunojaus uostus. Šias atakas Maskva pradėjo, siekdama sutrukdyti Ukrainai eksportuoti grūdus į pasaulio rinkas.

Kai kurie fragmentai atšoko nuo drono, į kurį pataikė Ukrainos kariuomenė. Jame nebuvo sprogmenų, jame nebuvo nieko, kas galėtų pakenkti piliečiams.

Tuo metu maždaug 50 Rumunijos karių antradienį pradėjo statyti dvi slėptuves, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Priduriama, kad betoninės slėptuvės skirtos apsaugoti Plauru gyventojus ir bus perduotos vietos valdžios institucijoms, kai bus baigtos statyti.

Tai padaryta Rumunijos nacionaliniam nepaprastųjų situacijų komitetui priėmus sprendimą imtis „apsaugos priemonių šalies teritorijoje, esančioje netoli konflikto zonos Ukrainoje“.

Rumunijos gyventojai, gyvenantys netoli Ukrainos Renio ir Izmajilo uostų, taip pat gaus perspėjimo pranešimus į savo telefonus apie bet kokį su karu susijusį pavojų dėl nuolaužų kritimo.

Maskva suintensyvino puolimus prieš pietinius Ukrainos Odesos ir Mykolajivo regionus, kuriuose yra uostai ir infrastruktūra, itin svarbi žemės ūkio produktų eksportui po to, kai žlugo susitarimas, leidžiantis gabenti grūdus iš Juodosios jūros uostų.

Šeštadienį Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad šį atvejį aptarė telefonu.

J. Stoltenbergas socialiniame tinkle „X“ sakė, kad „nėra jokių požymių, jog ketinama smogti NATO, tačiau smūgiai yra destabilizuojantys“.

K. Iohannisas sakė, kad šis radinys rodo, jog „įvyko absoliučiai nepriimtinas Rumunijos suverenios oro erdvės pažeidimas“.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusių metų vasarį NATO daug dėmesio skyrė tam, kad karas neprasiveržtų į Aljanso teritoriją.

Rumunijos ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu (Marčelis Čolaku), paklaustas apie anksčiau rastus drono fragmentus, trečiadienį sakė, kad „niekas mūsų nepuolė ir nepuola“.

„Kai kurie fragmentai atšoko nuo drono, į kurį pataikė Ukrainos kariuomenė. Jame nebuvo sprogmenų, jame nebuvo nieko, kas galėtų pakenkti piliečiams“, – teigė jis.