Nors gerai žinoma, kad Baltarusijos prezidentas valdžioje gali išlikti tik Maskvos dėka, jis vis dėlto drįsta su jos atstovais veltis į aršius ginčus

Analitikai vienu balsu teigia, kad be Kremliaus ekonominės paramos Aleksandras Lukašenka ilgai valdžioje neišsilaikytų. Tai žino ir Baltarusijos prezidentas. Bet A.Lukašenka gerai žino ir tai, kad jo šalis Kremliaus strategams labai rūpi, todėl jis į Rusiją žiūri kaip į melžiamą karvę, kurios šėrimas jam nerūpi.

Ambicingi planai

Prancūzijos laikraštis “Le Monde” konstatuoja, kad Baltarusijos ir Rusijos santykiai pastaruoju metu labai pablogėjo. Griebtasi net sąskaitų arešto; vis smarkesni tampa ginčai, kiek Baltarusija turėtų gauti už dujas, kurias per jos teritoriją Rusija tiekia Vakarų Europai; abiejų šalių prezidentai nuolat svaidosi abipusiais kaltinimais.

Štai jau septyneri metai, kai lipdoma vadinamoji sąjunginė valstybė, kuriai pamatus padėjo dar Borisas Jelcinas. Bet per šį laikotarpį jokių realių naujosios valstybės kontūrų dar nematyti.

Taip yra dėl to, kad prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega Minske siekia skirtingų tikslų. Kremliaus šeimininkas į Baltarusiją žiūri stratego žvilgsniu. Jam ši slavų valstybė - svarbus ir didelis placdarmas, besidriekiantis Vakarų Europos link.

Tuo tarpu A.Lukašenka į sąjunginės valstybės kūrimo projektą žiūri kaip į trampliną savo ambicingiems tikslams pasiekti. Baltarusijos prezidentas gerai žino, kad jo buvimas dabartiniame poste - laikinas, todėl jis priverstas ieškotis kokių nors aukštų pareigų valstybėje, kuri turėtų susiformuoti susijungus Rusijai ir Baltarusijai.

Visapusiška globa

Iki pastarojo meto Maskva nuolat globojo A.Lukašenką. Ši globa pasireiškė įvairiomis formomis. Rusija iki šiol tiekė Baltarusijai naftos produktus ir dujas pusvelčiui. Kai globotinė ir tokiomis sąlygomis sugebėdavo įklimpti į skolas, Maskva kilniaširdiškai jas nurašydavo.

Anot įtakingo laikraščio “Financial Times”, “jeigu Baltarusija už naftą ir dujas mokėtų pasaulinėmis kainomis, šios šalies ūkis sugriūtų kaip kortų namelis, o kilęs ūkio chaosas nušluotų A.Lukašenkos režimą nuo žemės paviršiaus”.

Rusijos atstovai iki šiol nekreipė didelio dėmesio, kas vyksta Baltarusijos viduje. Maskva užsimerkdavo, kai kaimyninėje šalyje be žinios dingdavo opozicijos veikėjai, kai Minske vykdavo teismai, panašūs į susidorojimus Stalino laikais.

Kremlius kiekvieną kartą per rinkimus suteikdavo A.Lukašenkai dosnią finansinę pagalbą. Taip buvo ir 2001 metais, kai jis buvo perrinktas dar vienai kadencijai.

Mažasis brolis ėmė spyriotis

Bet dabar santykiai tarp dviejų šalių susikomplikavo. Pasak “Le Monde”, A.Lukašenka parodė didelį nedėkingumą, kai uždarė vartus, per kuriuos į Baltarusiją turėjo ateiti Rusijos kapitalas. Rusijos milžinas “Gazprom” taip ir nepajėgė užvaldyti valstybinės kompanijos “Beltransgaz”, kontroliuojančios naftotiekių, einančių per Baltarusiją, tinklą.

Dar labiau neaiški tapo Rusijos rublio įvedimo Baltarusijoje perspektyva, nors pagal sąjunginės valstybės projektą tai turi būti padaryta iki 2005 metų. Rusijos atstovai kelis kartus pareiškė, kad dėl Baltarusijos valdžios kaltės iki nurodyto termino tai nebus padaryta.

V.Putinas, pernai pavasarį su vizitu viešėdamas Baltarusijoje, pareiškė, jog jis nesiekia atkurti buvusios Sovietų Sąjungos. Priminęs, kad Baltarusijos ekonomika sudaro tik 3 proc. Rusijos ūkio, Kremliaus šeimininkas pasiūlė Baltarusijai prisijungti prie Rusijos 90-osios provincijos teisėmis.

A.Lukašenka po tokio pasiūlymo tiesiog įdūko. “Net Leninas ir Stalinas nedrįso teikti tokių įžūlių pasiūlymų”, - netvėrė pykčiu Baltarusijos prezidentas.

Atrodo, kad jis iki šiol negali nusiraminti. “Ko Rusijos vadovai iš mūsų nori? Pažeminti, palaužti, padaryti sau pavaldžius?” - piktinosi jis rugpjūčio pabaigoje per Baltarusijos televiziją.

Griebėsi sankcijų

Situacija dar labiau pablogėjo rugsėjo pradžioje, kai vienas Baltarusijos teismų areštavo Rusijos kompanijos “Slavneftj” sąskaitas. Ši kompanija valdo solidžią dalį Mozūrų naftos perdirbimo gamyklos akcijų.

Rusijos reakcijos ilgai laukti nereikėjo. Po kelių dienų Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas įspėjo, kad jeigu sąskaitų areštas nebus atšauktas, Rusija netieks Baltarusijai dujų lengvatinėmis sąlygomis.

Anot “Le Monde”, iki šiol Baltarusija už tūkstantį kubinių metrų dujų mokėjo tik po 29 dolerius, o jas kaimynėms parduodavo daugiau kaip dvigubai brangiau - po 70 dolerių. Gautas “pelnas” patekdavo į specialų Baltarusijos prezidento “fondą”, kuris buvo beveik tokio pat dydžio, kaip ir valstybės biudžetas.

Teks paklusti

A.Lukašenkai, vadinamam paskutiniu diktatoriumi visoje Europoje, teks paklusti Maskvos reikalavimams, nes jis neturi kito pasirinkimo.

Baltarusijos prezidentas atsidūrė visiškoje politinėje izoliacijoje. A.Lukašenka gali nuvykti tik į Kubą ar Šiaurės Korėją, kur šeimininkauja tokie patys diktatoriai, kaip ir jis.

Baltarusijos prezidentas nesiima jokių žingsnių, kad normalizuotų santykius su civilizuotu pasauliu. Dar daugiau: jis nuolat kivirčijasi su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Taryba.

Šiomis sąlygomis A.Lukašenka turi vienintelį langą į pasaulį. Šis langas - Rusija. Todėl diktatoriaus barniai su Maskvos atstovais - labai rizikingi.

Baltarusija, atkirsta nuo išorinio pasaulio, - labai pažeidžiama. Ji lengvai pasiekiamas Rusijos grobis, konstatuoja “Le Monde”.

Bet ir Kremlius netrukus bus priverstas pasinaudoti Baltarusijos korta. Gruodžio 7-ąją Rusijoje vyks Valstybės Dūmos rinkimai.

Paprastai Rusijos provincijos žmonės balsuoja už kompartijos kandidatus. V.Putinas nenorėtų, kad Valstybės Dūmoje vėl dominuotų kompartija, kaip tai buvo pirmaisiais jo valdymo metais, todėl Rusijos prezidentui dar kartą propagandiniais sumetimais teks panaudoti Rusijos ir Baltarusijos sąjungos įkūrimo idėją.