Naujoji Rytų Europos šalių karta nori radikalių permainų visuomenėje

Jeigu išrinktasis Rumunijos prezidentas Trajanas Basesku tesės duotus pažadus, šalyje įvyks radikaliausias posūkis nuo 1989 metų, kai per gruodžio sukilimą žlugo diktatorinis Nikolajės Čaušesku režimas.

Tarptautinė žiniasklaida kartu nurodo, jog įvykiai Ukrainoje ir Rumunijoje liudija, jog po komunizmo žlugimo praėjus penkiolikai metų Rytų Europoje vyksta svarbios permainos - vis daugiau šalių siekia tikros demokratijos, o ne jos pakaitalo.

Tas pats simbolis

Britų laikraštis “Daily Telegraph” savo redakciniame straipsnyje pažymi: “Per Rytų Europą ritasi oranžinė banga. T.Basesku Rumunijoje, kaip ir Viktoras Juščenka Ukrainoje, savo judėjimo simboliu pasirinko oranžinę spalvą. Kaip Ukrainoje, taip ir Rumunijoje karta, atėjusi į valdžią po komunizmo žlugimo, ją praranda; iniciatyvą perima nauji žmonės, kuriuos praeitis yra mažiau sudarkiusi”.

Jau sekmadienio vakarą naujoji Rumunijos karta, susibūrusi Bukarešto centre, nujautė, kad jos pasirinktas lyderis švęs pergalę prezidento rinkimuose. Ji, anot italų laikraščio “Corriere della Sera”, tarė ryžtingą žodį, kad “baigtųsi Jono Ilijesku, bene paskutinio komunistinės epochos dinozauro, epocha, kuri tęsėsi 15 metų”.

Svarbesnis pasirinkimas

Bet “Daily Telegraph” nurodo, kad tarp Ukrainos ir Rumunijos neverta ieškoti vien toli siekiančių paralelių. Gruodžio 26-ąją Ukrainos rinkėjai stovės prieš kur kas svarbesnį pasirinkimą negu tas, kuris teko rumunams, teigia laikraštis.

Ukrainoje bus sprendžiamas klausimas - su kuo žengti į ateitį: su Vakarais ar su Rusija? Tuo tarpu tiek T.Basesku, tiek jo oponentas Adrianas Nestasė buvo tos pačios nuomonės: Rumunija turi prisijungti prie Europos Sąjungos, ir tai padaryti kuo greičiau.

“Rumunijoje, kaip ir kitur Rytų Europoje, galimybė įstoti į Europos Sąjungą tapo patrauklia idėja, kad būtų galima šio regiono valstybėms atsikratyti komunistinio paveldo”, - teigia “Daily Telegraph”.

Pergalė, teikianti daugiau vilčių

Kitas britų laikraštis - “Independent”, lygindamas padėtį dviejose kaimyninėse šalyse, nurodo, kad nors T.Basesku pergalė labai primena įvykius Ukrainoje, Rumunijos prezidento rinkimų rezultatas teikia daugiau vilčių.

Tiek Rumunijos žmonėms, tiek likusiai Europai, provakarietiškai nusiteikusio kandidato pergalė yra svarbus posūkis šalies istorijoje, nurodo laikraštis.

Rumunija vis dar mėgina stiprinti demokratijos institucijas ir rinkos ekonomiką. Pats T.Basesku niekaip nesusijęs su praeitimi, su komunistiniu režimu. Jis turi daug galimybių tesėti duotus pažadus. “Tuo tarpu Ukraina atidžiai stebi, kas vyksta Rumunijoje”, - teigia “Independent”.

Mažai susijęs su ankstesniu režimu

Išrinktasis Rumunijos prezidentas siekia, kad jo šalyje vyktų radikalios permainos. Dar rinkimų kampanijos metu per televizijos debatus su A.Nestase buvęs prekybos laivo kapitonas T.Basesku pasisuko į priešininką ir pareiškė: “Niekaip negaliu suprasti, kas prakeikė šią šalį, kad, praėjus net 15 metų po komunizmo žlugimo, ji gali rinktis tik iš dviejų buvusių komunistų?”

Tai nereiškia, kad išrinktasis prezidentas niekaip nesusijęs su komunistine praeitimi. N.Čaušesku valdymo laikais narystė kompartijoje buvo privalomas dalykas visiems į jūrą išplaukiantiems kapitonams. Tačiau kaip eilinis partijos narys T.Basesku tais laikais “pasižymėjo” tik vieną kartą, kai 1985 metais partijos laikraštyje jis buvo pagirtas kaip geras jūrininkas.

Skirtingai nei A.Nestasė, kuris priklausė partijos aparatui, T.Basesku daugiausiai laiko praleido jūroje. Todėl dabar jis sėkmingai laikosi ant oranžinės bangos.

Prisiminta Rusijos imperatoriaus frazė

Interneto svetainė “www. Lenta. ru”, įvykiams Rumunijoje ir Ukrainoje paskyrusi straipsnį, pavadintą “Oranžinis “maras” Drakulos tėvynėje”, spėlioja, ar revoliucinė banga atsiris ir iki Rusijos. Straipsnyje primenama garsi Rusijos caro Nikolajaus I frazė, ištarta puotoje, vykusioje XIX amžiaus viduryje Sankt Peterburge: “Balnokit žirgus, ponai, Paryžiuje - revoliucija!”

“Kiekvienos šalies valdantįjį elitą baugina ne tik pati revoliucija kurioje nors valstybėje, bet ir galimybė šiam “marui” išplisti. Vadovaujantis šia logika, tenka pripažinti: tiems Europos veikėjams, kurie pasirinko autoritarinį valdymo kelią, yra ko baimintis. Oranžinis revoliucinis “maras” iš Ukrainos jau persimetė į Rytų Europą”, rašoma straipsnyje ir nurodoma, kad šio reiškinio požymių yra ir Rusijoje.

“Sekmadienį Maskvoje vykusio Rusijos piliečių kongreso dalyviai buvo pasipuošę oranžinėmis juostelėmis ant rankovių. Renginio dalyviai, tarp kurių dominavo atstovai dešiniųjų partijų, patyrusių pralaimėjimą pastaruosiuose rinkimuose į Valstybės Dūmą, pasirašė deklaraciją, kurioje sutarė veikti išvien. Dokumente tvirtinama, kad Rusijos opozicija “pasirengusi griebtis veiksmų, netgi pilietinio nepaklusnumo akcijų”, jeigu valdžia ir toliau kėsinsis į piliečių laisves.

Žinoma, toks pagrūmojimas yra tik mėginimas atsigauti po sunkaus nokauto, bet kas žino, ar po krizės Taraso Ševčenkos tėvynėje Ukrainos politinių technologijų asai neateis į pagalbą savo “vyresniesiems broliams”. Ir tada imperatoriaus Nikolajaus I frazė nustos buvusi tik istoriniu aforizmu”, - konstatuoja “www. Lenta. ru”.