Rinkimų kovos: politikos klounai ir chaoso inžinerija

Patenkinti įgeidžius

G.da Empoli negailestingas: JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir "Penkių žvaigždučių" judėjimo įkūrėją komiką Beppe Grillo, geltonąsias liemenes Prancūzijoje, netikras naujienas, trolius ir sąmokslo teorijų kūrimą, – šiandieninę politiką jis vadina karnavalu.

Kaip rimtai reikėtų vertinti šį karnavalą? "Daugelis niekina šiuos piliečių judėjimus, ypač todėl, kad jų lyderiai dažnai turi kažką komiško. Tačiau už viso to esama logikos, daug sudėtingesnės, nei būtų galima numanyti, – aiškina G.da Empoli. – Gianroberto Casaleggio, "Penkių žvaigždučių" judėjimo idėjinis lyderis – buvo tikrosios jo smegenys. Arba Dominicas Cummingsas, "Brexit" tėvas, sakęs "Jei norite laimėti rinkimų kampaniją, samdykite ne komunikacijos ar politinius ekspertus, bet fiziką." Jų darbas – analizuoti rinkėjų duomenis, išfiltruoti paveikiuosius ir siųsti konkrečias žiniutes.

Anot G.da Empoli, politikai perima "Facebook" ir "Google" logiką: pasitelkę šiuolaikinę skaitmeninę infrastruktūrą, socialinius tinklus, kiekvienam piliečiui jie duoda tai, ko jis nori.

"Kai spustelėsite nuorodą į Rainerio Marios Rilkės eilėraštį, "Google" užtvindys jus jo eilėraščiais. Tas pats atsitinka, kai ieškote antisemitinių suklastotų naujienų. "Penkių žvaigždučių" judėjimo strategija yra identiška: duoti žmonėms tai, ko jie nori", – dienraščiui "Der Standard" sakė italų ekspertas.

"Brexit" komanda išsiaiškino, kodėl žmonės pyksta, tuo pasinaudojo ir darė tai labai tiksliai. "Jei vyrą piktina kitokie dalykai nei jo žmoną, internete naršantiems sutuoktiniams pateikiama skirtinga informacija. Gyvūnų mylėtojai tikinami, kad ES yra gyvūnams nepalankus reglamentas, o medžiotojams – kad ES gyvūnai per stipriai saugomi. Anot G.da Empoli, "Facebook" ir "Google" šiandien leidžia labai tiksliai parinkti informaciją.

Ar tokios priemonės leidžia nulemti ir rinkimų baigtį? G.da Empoli neatmeta ir klasikinių veiksnių svarbos, pavyzdžiui, raginimas rinktis stiprų lyderį. Tačiau labai individualus požiūris į piliečių rūpesčius yra kažkas nauja. Ypač gerai tuo naudojasi populistai.

Populistų atradimas

Andrew Breitbartas, 2012 m. miręs JAV dešinysis atstovas, yra pasakęs, kad tradicinės žiniasklaidos priemonės linksta į senąsias kairiųjų liberalų partijas, ir sutelkė dėmesį į tada dar neartą dirvą – socialinę žiniasklaidą. "Tai labai tinka populistams, jų asmeninio dalyvavimo efektui, daug aistrų keliančioms temoms, sukeliančioms stiprius jausmus, tokius kaip pyktis ar baimė. Todėl socialinėje žiniasklaidoje šie judėjimai turi pranašumą", – aiškina ekspertas.

Socialinės žiniasklaidos priemonės yra ypač narcistiškos, infantilios. Asmenukių kultūra, anot G.da Empoli, interneto vartotojus paverčia paaugliais, kurie skaičiuoja savo "laikus" ir nusivilia, jei jie jų negauna. Pyktis taip pat atsiranda dėl nusivylimo, įžeisto narcisizmo, bejėgiškumo jausmo.

Tradicinės partijos negali pasiūlyti geidžiamo operatyvaus sprendimo – jos remiasi politiniu atstovavimu ir daug laiko reikalaujančiomis reformomis. Tai nesuderinama su narcizų lūkesčiais. Todėl geltonosios liemenės Prancūzijoje reikalauja besąlygiškos referendumo iniciatyvos teisės: jie piktiems žmonėms suteikia "dalyvavimo" jausmą, kaip ir socialinėje žiniasklaidoje. "Penkių žvaigždučių" judėjimas italus tikina, kad atstovaujamoji demokratija yra mirusi, todėl dabar dominuojanti tiesioginė virtuali demokratija.

Pykčio priežasčių suma

Ar ši situacija pranašauja, kad ateityje rinkimų kampanijos galutinai persikels į virtualią erdvę? G.da Empoli nuogąstauja: tokia tendencija reali.

"Nors daugelis šalių bando reguliuoti socialinę žiniasklaidą – Vokietijoje prieš visuotinius rinkimus, atitinkami pasiūlymai svarstomi Jungtinės Karalystės Parlamente, kandidatė į JAV prezidentus Elizabeth Warren, demokratas, taip pat nori atskirti "Google" ir "Facebook". Bet nepriklausomai nuo to, ar šios platformos bus reguliuojamos, ar ne, socialinės žiniasklaidos priemonės vis dažniau tampa tikruoju rinkimų etapu. Infrastruktūra, tai yra programinė įranga, jau dabar labai išplėtota, – prognozuoja italų ekspertas. – Todėl rinkimų kampanijos tampa programinių įrangų karu."

Nėra jokios pagrindinės žinutės visiems – yra atskirų pykčio priežasčių suma. Visa tai daro politiką labai nestabilią it dujos.

Anot G.da Empoli, neatsitiktinai internete vykdomų politinių kampanijų vadovai vis dažniau faktiškai yra ir pagrindiniai kandidatų rinkimų kampanijų vadovai. Kaip pavyzdžius jis vardina Baracko Obamos ir Jimo Messinos, Donaldo Trumpo ir Brado Parscale tandemus.

Šiandien algoritmai jau leidžia išrūšiuoti atskirų rinkėjų duomenis. "Pvz., išfiltruoti tas mažumas, kurios priešinasi migracijai, bet nebūtinai yra prieš ES. Ir visa tai – realiu laiku. Kampanijos vadovai mato tai, kas svarbu potencialiems rinkėjams, ir kas – ne. Naudodamiesi šiomis žiniomis jie suformuoja efektyviausias žinutes. Atminkite: "žinutes" daugiskaitoje! – pabrėžia ekspertas. – Kampanijos, kurių pagrindas anksčiau buvo viena daugumai rinkėjų svarbi problema, tampa vis labiau individualizuotos, pritaikytos atskiriems rinkėjams ir netgi paribių grupėms. Nėra jokios pagrindinės žinutės visiems – yra atskirų pykčio priežasčių suma. Visa tai daro politiką labai nestabilią it dujos."

Įkandin progreso

G.da Empoli pritaria: nepaisant kitokios formos, turinys yra toks pats kaip anksčiau, pavyzdžiui, nacionalistai operuoja tomis pačiomis sąvokomis, kalbama apie tas pačias temas – ksenofobiją, antielitizmą.

"Žinoma, šie judėjimai naudojasi gerai žinomais politiniais refleksais. pasikeitė tik priemonės. Tačiau tokie technologiniai virsmai nėra nauji: XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje radijas jau buvo pirmoji medijų priemonė, leidusi Franklinui Rooseveltui nugalėti to meto populistus; Vokietijoje ir Italijoje naujas žiniasklaidos priemones daugiau naudojo fašistai. Ir anuomet politika sekė įkandin naujų technologijų. Šiandien naujos socialinės žiniasklaidos priemonės yra labai veiksmingos instrumentas politikų rankose", – sako ekspertas.

Tradiciniams politikams jis siūlo pirmiausiai gerai įsisąmoninti pokyčių mastą. "Jie pamiršo, kad rinkimai grindžiami emocijomis ir poveikiu. "Brexit" oponentai argumentavo ekonominiais nuostoliais, t.y., apeliavo į sąmoningumą, o jų oponentai skelbė: mes norime būti šeimininkais savo namuose! Ši emocija ir patraukė piliečių dėmesį. Daugelis partijų per pastaruosius 20 metų pamiršo remtis emocijomis. Todėl ir Europos projektui stinga emocinio pagrindimo. Tradicinės partijos turi visą savo komunikaciją priderinti prie milžiniškos socialinės žiniasklaidos mašinos", – išeitį siūlo G.da Empoli.

Jo teigimu, tradicinės partijos neišvengiamai turi įsilieti į naują žaidimą – pasinerti į virtualią erdvę. Tačiau būtina nustatyti griežtesnes taisykles, padidinti virtualių platformų atsakomybės laipsnį. Tačiau tai neturėtų trukdyti politikams aktyviau reikštis socialinėje žiniasklaidoje. Pirmasis, kuris tai meistriškai darė, nebuvo populistas, – tai buvo B.Obama. "Jis parodė, kad galima skleisti teigiamas žinutes. Daugelis politikų to nepajėgia. Jie tai turi išmokti, nors, be abejo, radikalai šioje srityje yra pranašesni", – sako "Der Standard" pašnekovas.

Tyrimai rodo, kad socialinėje žiniasklaidoje paskelbtos netikrosios naujienos yra išplatinamos gerokai dažniau nei paskleistos tradiciniuose kanaluose. Tačiau ekspertas nesutinka, kad, pavyzdžiui, tviteryje gali būti pastebėti ir niekalai.

"Visi didieji politikai vienu metu sugebėjo kreiptis į protą ir jausmus", – sako jis.

Nerimą kelia pyktis

Naudodami panašias priemones kaip ir populistai, gali laimėti ir ne populistai. Toks buvo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono atvejis. Tačiau, atėję kaip visiškai nauji, nežinomi veikėjai, ilgainiui ir jie tampa jau pažįstami, todėl piliečiai nusivilia ir per rinkimus balsuoja už dar mažiau pažįstamus kandidatus. G.da Empoli tai vadina politiniu dėsningumu.

Vis dėlto jam nerimą labiau kelia ne trumpalaikės populistų pergalės, bet politinio diskurso tonas. "Šiandien jis yra gerokai agresyvesnis. Piktnaudžiavimas kalba ir argumentais plinta kaip virusas. Įprastu tampa žodinis smurtas ir vis sunkiau grįžti prie įprastų manierų. Šiandienos paaugliai auga apsupti šio žodinio smurto, todėl, bijau, tai truks ilgai", – nerimu pasidalija G.da Empoli.

Žvelgdamas į Europos Parlamento rinkimus, jis pranašavo: jei populistams pavyks pabrėžti atotrūkį tarp globalizacijos ir tautiškumo šalininkų, tarp patriotų ir eurokratų, elito ir žmonių, jie švęs pergalę. Populistai bando pakeisti senąją dešiniųjų ir kairiųjų priešpriešą, o šiai sustiprėjus – panaudoti sau.

G.da Empoli sutinka: E.Macronas tai taip pat daro sąmoningai – pasistatydamas save kaip tiek vengrų radikalui Victorui Orbanui, tiek italui Matteo Salviniui oponuojančią jėgą, tačiau jis abejoja tokio elgesio prasmingumu.

"Nepakanka save pristatyti kaip atvirą, progresyvią ir liberalią jėgą. Reikia atsakyti ir į klausimą apie tapatybę. Ir tapatybė nebūtinai turi būti apibrėžta nacionaliniu ar etniniu požiūriu. Vokietijos žalieji tai puikiai pademonstravo sėkmingoje rinkimų kampanijoje Bavarijoje. Jie pabrėžė gero gyvenimo, sveiko maisto ir tvarios žemės vertybes. Tai buvo gana protinga, nes Žalieji atėjo ne tik kaip aplinkosaugininkai, bet ir kaip tam tikrų tradicijų gynėjai. Tačiau tam reikia suponuoti protingą politinę programą ir diskursą", – pavyzdį, kaip populistų metodais gali pasinaudoti ir tradicinės jėgos, pateikia ekspertas.