Rusijos oligarchas žada ir toliau remti opozicines partijas  

Rusijos ir Vakarų žiniasklaida praneša, kad į Kremliaus nemalonę patekusios kompanijos JUKOS vadovas Michailas Chodorkovskis ketina ir toliau remti opozicines Rusijos partijas. Tai, apžvalgininkų nuomone, turėtų reikšti, kad valdžios ir vadinamųjų oligarchų konfliktas aštrės.  

Simpatijos dešiniesiems  

Kaip žinoma, M.Chodorkovskis vadinamojo sąstingio laikotarpiu buvo vienas Maskvos komjaunimo, praminto kompartijos rezervu, vadovų. Praturtėjęs jis tapo atsivertėliu - ėmė simpatizuoti dešiniosioms partijoms.

Britų laikraštis “The Financial Times”, remdamasis savo šaltiniais Maskvoje, pranešė, kad JUKOS vadovas, nepaisydamas valdžios spaudimo, ketina ir toliau remti dešiniuosius, paramą jiems netgi padidindamas. Jeigu oligarchas savo žodį tesės, tai reikš, kad konfliktas tarp magnatų ir Kremliaus aštrės.

“The Financial Times” pažymi, jog M.Chodorkovskis didžiausią paramą skirs partijoms “Jabloko”, kurios lyderis - Grigorijus Javlinskis, ir Dešiniųjų jėgų sąjungai (DJS), kuriai vadovauja buvęs pirmasis vicepremjeras Borisas Nemcovas.

Pasak britų laikraščio, sprendimą padidinti paramą opozicijai turtingiausiu Rusijos žmogumi vadinamas M.Chodorkovskis priėmė visai nepaisydamas, kad kai kurie Kremliaus valdininkai ir žinomi verslininkai ieško kompromiso. Tokiu kompromisu galėtų tapti JUKOS vadovo ir kitų oligarchų pažadai dalį savo pelno skirti Rusijos žmonių socialiniams poreikiams.

Ta proga “The Financial Times” rašė: “Proprezidentinės partijos dabar mėgina didinti savo populiarumą, ragindamos aktyviau kovoti su korupcija ir tramdyti oligarchus, kurie Rusijoje, kaip liudija apklausos, yra nekenčiami. Kad sušvelnintų kritiką, JUKOS vadovai, įskaitant patį Chodorkovskį, galėtų pripažinti, jog jie iš tikrųjų mažai dėmesio skyrė Rusijos socialinėms problemoms. Bet magnatai tokio kompromiso nenori; jie ryžtingai atmeta jiems metamus kaltinimus, kad pagrobė daug valstybės turto”.  

Septynios bylos  

JUKOS figūruoja septyniose baudžiamosiose bylose, kurias iškėlė Generalinė prokuratūra. Skandalingiausia iš jų - su JUKOS glaudžiai susijusio koncerno MENATEP svarbiausio akcininko Platono Lebedevo byla. Pastarasis magnatas kaltinamas tuo, kad pagrobė dalį valstybės valdomo susivienijimo “Apatit” akcijų, kurių vertė - beveik 300 milijonų dolerių.

P.Lebedevas jau antras mėnuo laikomas areštinėje, visos pastangos jį išvaduoti už užstatą buvo bevaisės. Kai jį labai atsargiai mėgino užstoti premjeras Michailas Kasjanovas, vyriausybės vadovą piktai užsipuolė Generalinės prokuratūros atstovė, aiškiai gavusi Kremliaus sankciją.  

Sieks padidinti įtaką provincijoje  

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad M.Chodorkovskis planuoja plėtoti “Jabloko” ir DJS skyrių tinklą provincijoje. Taip turėtų būti padidinta ten šių partijų įtaka. Abi jos kol kas sėkmingai veikia tik didmiesčiuose.

JUKOS vadovas ryšių su G.Javlinskiu ir B.Nemcovu niekad neslėpė. Atrodė, kad dabar, artėjant Valstybės Dūmos rinkimams, savo simpatijas dešiniesiems jis itin norėtų akcentuoti.

Bet, tarsi norėdamas užbėgti už akių galimoms spekuliacijoms, JUKOS lyderis nusiteikęs paremti ir kitas opozicines jėgas, įskaitant netgi kompartiją.

Neįtikėtinas įvykis  

Rugpjūčio pradžioje įvyko tai, ką Vokietijos laikraštis “Reinischer Merkur” pavadino “fantastiniu dalyku”. Tada Rusijos komunistų vadas Genadijus Ziuganovas išreiškė M.Chodorkovskiui moralinę paramą - netikėtai užstojo oligarchą.

Dar visai neseniai kompartijos vadovai JUKOS ir kitų kompanijų savininkus vadino naujaisiais kapitalistais, kurie esą kalti dėl visų šalies ūkio negandų. Tačiau prieš maždaug dešimt dienų G.Ziuganovas sakė, kad “Generalinės prokuratūros siautėjimas šalies ūkį visiškai sugriaus”.

“The Financial Times” teigia, kad JUKOS jau anksčiau teikė kompartijai slaptą finansinę pagalbą.  

Šeimininkas tyli  

Anot “Reinischer Merkur”, prezidentas Vladimiras Putinas tebekuria vadinamąją valdomąją demokratiją, kai tuo tarpu M.Chodorkovskis mėgina pasiekti, kad gležnos demokratinės struktūros neišsigimtų.

Kaip tik čia Vokietijos laikraštis įžvelgia priešpriešos, kilusios tarp Kremliaus ir oligarchų, priežastis. Šiame konflikte V.Putinas laikosi nuošaliai. Tik jo atstovai nuolat kartoja, kad prezidentas negali veltis į teisinius ginčus. Tačiau pačioje Rusijoje gerai žinoma, kad joks prokuroras nebūtų drįsęs liesti JUKOS be tylaus valdžios pritarimo.

“Ko dabar turėtų bijoti Putinas, jeigu jis, be jokių abejonių, kitais metais vėl bus perrinktas naujai ketverių metų kadencijai”, - klausia “Reinischer Merkur” ir čia pat atsako: “Putinui rūpi jau 2008-ųjų rinkimai”.

Tam, kad jis galėtų prezidento rinkimuose dalyvauti trečią kartą, būtina pakeisti šalies Konstituciją. Tai padaryti galima bus tik tada, jei opozicinės partijos bus silpnos, o Kremlius Valstybės Dūmoje turės paklusnią daugumą.