Per rinkimų kampaniją dominavo susirūpinimas didžiausios Europos ekonomikos stagnacija ir spaudimas apriboti migraciją. F. Merzas pastarosiomis savaitėmis ragino laikytis griežtesnės pozicijos imigracijos klausimu.

Vokietijos rinkimai taip pat surengti tokiu metu, kai JAV ir Europos santykiuose vyksta tektoniniai pokyčiai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, apeidamas Europos lyderius, tiesiogiai kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, norėdamas užbaigti trejus metus trunkantį plataus masto karą Ukrainoje.

Rinkimų komisijos paskelbti negalutiniai rezultatai rodo, kad F. Merzo krikščionys demokratai ir centro kairės socialdemokratai drauge turės daugiausiai vietų parlamente.

Vokietijos federalinės rinkimų institucijos paskelbtais preliminariais rezultatais, konservatyvusis aljansas CDU/CSU surinko 28,6 proc. balsų, o AfD – 20,8 proc. balsų ir tai yra iki šiol geriausias šios partijos rezultatas federaliniu lygmeniu.

Kadenciją baigiančio kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų (SPD) balsų dalis sumažėjo iki 16,4 proc. ir jie užima trečią vietą.

SPD jaunesnioji koalicijos partnerė, aplinkosaugininkų Žaliųjų partija, gavo 11,6 proc. balsų.

Verslui palanki Laisvoji demokratų partija (FDP), išprovokavusi pirmalaikius rinkimus sprendimu pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, surinko tik 4,3 proc. balsų, o tai reiškia, kad jie nepateks į Bundestagą, nes neperžengė 5 proc. barjero, reikalingo atstovavimui parlamente.

Barjero neperžengė ir kairiųjų Sahros Wagenknecht aljansas (BSW), kuris gavo 4,97 proc. balsų.

Kraštutinės kairės partija „Die Linke“ surinko 8,8 proc. balsų.

F. Merzo konservatoriai laimėjo 208 iš 630 vietų Bundestage, o AfD gavo 152 vietas. Dabar valdantys socialdemokratai naujos sudėties parlamente turės mažiau – 120 – vietų, žalieji – 85, „Die Linke“ – 64 vietas.

F. Merzas turi daugiausiai šansų tapti kitu šalies kancleriu. Rinkimų vakarą jis teigė, kad tikisi vyriausybę suformuoti vėliausiai iki Velykų.

Besidžiaugiantys AfD

F. Merzas atmetė galimybę formuoti koaliciją su kraštutinių dešiniųjų AfD kuri dabar yra antra didžiausia partija parlamente. Šie rinkimai partijai buvo geriausi per visą istoriją.

Sekmadienio vakarą stebėdami rezultatus AfD džiūgavo, o jos lyderiai žadėjo per kitus rinkimus tapti pagrindine šalies partija, toliau didėjant jos populiarumui. Prieš imigrantus nusistačiusi kraštutinių dešiniųjų partija per 12 metų nuo įkūrimo įsitvirtino kaip svarbi politinė jėga, tačiau ji dar nedalyvavo nė vienos žemės ar nacionalinės vyriausybės veikloje.

Tai rezultatas to, kas dažnai vadinama „ugniasiene“ prieš AfD. Kitos partijos sako, kad nedirbs su AfD, kuri yra stebima vidaus žvalgybos agentūros dėl įtariamo dešiniojo sparno ekstremizmo, o AfD tam griežtai prieštarauja.

Jos skyriai trijose rytinėse žemėse priskiriami „įrodytoms dešiniojo ekstremizmo“ grupėms, o tai ypač jautrus klausimas dėl Vokietijos nacistinės praeities.

AfD sulaukė D. Trumpo komandos palaikymo, o milijardierius Elonas Muskas ją aukštino kaip vienintelę partiją, galinčią „išgelbėti Vokietiją“.

Rinkimai įvyko septyniais mėnesiais anksčiau, nei planuota, po to, kai lapkritį žlugo nepopuliari O. Scholzo koalicija, praėjus trejiems kadencijos, kurią vis labiau temdė nesutarimai, metams.

„Suvokiu atsakomybę, – sekmadienio vakarą teigė F. Merzas. – Taip pat suprantu, kokio masto užduotis dabar mūsų laukia. Į ją žiūriu su didžiausia pagarba ir žinau, kad ji nebus lengva.“

„Pasaulis nelauks mūsų ir nelauks ilgų koalicijos diskusijų ir derybų“, – sakė jis džiūgaujantiems šalininkams.