Prancūzijoje mirė žydų Holokausto faktus neigęs filosofas R.Garaudy

Prancūzijos komunistas intelektualas Roger Garaudy, neigęs, kad naciai per Antrąjį pasaulinį karą naikino žydus dujų kamerose, mirė būdamas 98 metų, penktadienį pranešė pareigūnai.

1998 metais Paryžiaus teismas skyrė J.Garaudy 120 tūkst. frankų baudą už jo antisionistinį veikalą „Pagrindiniai Izraelio politikos mitai“ (Les Mythes fondateurs de la politique israelienne), kuriame, kaip buvo nustatyta, autorius neigė, jog per karą buvo nužudyti apie 6 mln. žydų.

Jis mirė trečiadienį Paryžiaus priemiestyje Šenvjere, nurodė vietos pareigūnai.

J.Garaudy, kuris jaunystėje buvo protestantas, vėliau atsivertė į katalikybę, o galiausiai - į islamą, karo metais dalyvavo prancūzų pasipriešinimo judėjime ir tapo karo belaisviu, kai buvo sučiuptas su naciais kolaboravusio Viši režimo.

Po karo jis įstojo į Prancūzijos komunistų partiją ir buvo išrinktas į parlamentą, o vėliau tapo Senato nariu.

J.Garaudy buvo pašalintas iš Komunistų partijos 1970 metais, kai sukritikavo 1968 metais įvykdytą sovietų pajėgų invaziją į Čekoslovakiją.

Storus akinius dėvėjęs ir sodriu Prancūzijos pietums būdingu akcentu kalbėjęs R.Garaudy ilgą laiką buvo laikomas intelektualu, įkūnijančiu galimybę plėtoti „civilizacijų dialogą“.

„Didžiausias mano pasididžiavimas yra likti ištikimu svajonei, kurį mane užvaldė, kai dar buvau dvidešimtmetis, svajonei siekti trijų religijų - krikščionybės, judaizmo ir islamo - vienybės“, - sakė jis.

R.Garaudy, parašęs maždaug 70 knygų, save laikė donkichotu, kovojančiu su kapitalizmo vėjo malūnais.

Komunistų partijos hierarchijos sluoksniuose jis buvo žinomas kaip „kardinolas“ - tokią pravardę jam pelnė tiek įgytas autoritetas, tiek žavėjimasis Bažnyčia.

Dėl savo filosofinių veikalų ir intelektualinės drąsos jis daugeliui metų buvo tapęs Prancūzijos žiniasklaidos ir intelektualinės terpės numylėtiniu.

Tačiau šis susižavėjimas bemat išgaravo 1982 metas, kai jis atsivertė į islamą, o netrukus pradėjęs kritikuoti sionizmą jis apskritai tapo atstumtuoju.

Libano šiitų judėjimo „Hezbollah“ vadovas Hassanas Nasrallah 2006 metais tokį elgesį su filosofu pateikė kaip pavyzdį, įrodantį Vakarų „veidmainystę ir dviveidiškumą“.

2002 metais jis laimėjo tuomečio Libijos lyderio Muamaro Kadhafi žmogaus teisių apdovanojimą.