Rusijos politikai ir žiniasklaida neslepia nepasitenkinimo dėl valdžios pasikeitimo Gruzijoje ir prognozuoja šiai Užkaukazės valstybei niūrias perspektyvas  

Pirmoji Rusijos reakcija į permainas Gruzijoje rodo, jog didžioji kaimynė nėra patenkinta tuo, kad valdžia Tbilisyje atiteko politikams, pasiryžusiems savo šalį vesti Vakarų kryptimi.

Rusijos žiniasklaida pranašauja, kad po Eduardo Ševardnadzės nuėjimo nuo arenos Gruzija gali suskilti į smulkias kunigaikštystes.  

Sunervino laikinosios prezidentės pareiškimas  

Maskvoje su aiškiu nerimu sutikti laikinosios prezidentės Nino Burdžanadzės žodžiai, jog naujoji šalies vadovybė sieks, kad Gruzija ateityje taptų Europos Sąjungos ir NATO nare. Tai reikštų, kad prasideda 1991 metais įkurtos Nepriklausomų valstybių sąjungos (NVS), kurioje dominuoja Rusija, byrėjimas.

E.Ševardnadzė irgi ne kartą sakė, kad jis mato Gruzijos ateitį tik Vakarų ekonominėse ir gynybinėse struktūrose, tačiau tai buvo veikiau deklaracijos, adresuotos Kremliui. Eksprezidento laviravimas jo šaliai nieko apčiuopiamo nedavė, nes jo trypčiojimą vietoje Vakarai įvertino kaip blaškymąsi.

Tuo tarpu po N.Burdžanadzės pareiškimo beveik neliko abejonių, kad Gruzijos orientacija artimiausiu metu keisis. Bet tai padaryti bus sunku, nes Rusija turi nemažai svertų, kurių dėka Tbilisiui gali daryti didelį spaudimą.

Vienas tokių svertų - Abchazijos ir Pietų Osetijos separatistai bei jų pusėn prie jų šiomis dienomis stojęs Adžarijos valdovas Aslanas Abašidzė.  

Kategoriškas komentaras  

Nepasitenkinimas įvykių Gruzijoje eiga išryškėjo iš pirmojo Kremliaus šeimininko pareiškimo, kuriame jis gana kategoriškai komentavo valdžios pasikeitimą kaimyninėje šalyje. “Tie, kurie organizuoja tokias akcijas ir joms pritaria, užsikrauna ant pečių atsakomybę prieš gruzinų tautą, - šiuos Vladimiro Putino žodžius, ištartus pirmadienį, citavo agentūra Interfax. - Tai, kad valdžios pasikeitimas Gruzijoje įvyko stipraus spaudimo sąlygomis, kelia mums susirūpinimą”.

Tačiau Rusijos lyderiui nerimą iš tikrųjų sukėlė ne valdžios pakeitimo būdas, nes gerai žinoma, kad E.Ševardnadzė, Rusijoje meiliai pramintas žiluoju lapinu, savo pirmtaką Zviadą Gamsachurdiją nuvertė būtent padedant Maskvai.

Kremlius aiškiai susinervino dėl Gruzijos naujosios vadovybės, Rusijos žiniasklaidos pavadintos nacionalistine, orientacijos.  

Priklijavo nacionalistų etiketę  

Pažymėtina, kad aksominę revoliuciją Gruzijoje kritiškai įvertino beveik visa Rusijos žiniasklaida, netgi ta, kuri save vadina liberalia ir nepriklausoma. Tai gali tapti įrodymu, koks savas didžiojoje kaimynėje buvo E.Ševardnadzė.

Prisimenant JAV prezidento žodžius apie vieną Lotynų Amerikos diktatorių, Maskvos laikraščiuose tarp eilučių tarsi galima perskaityti: “Ševardnadzė - kalės vaikas, bet juk tai mūsiškis kalės vaikas”.

Kad ir kiek Kremlius su “žiluoju lapinu” pykosi dėl čečėnų pabėgėlių ir kovotojų prieglobsčio Gruzijoje, vis dėlto jis buvo Rusijai priimtiniausias iš viso Gruzijos politinio elito.

Tuo tarpu naujiesiems Gruzijos lyderiams Rusijoje priklijuota nacionalistų etiketė. “Izvestija” vakar rašė: “Kadangi į valdžią atėjo nacionalistai, Maskva vargu ar galės palaikyti su jais normalius, pragmatiškus santykius. Michailas Saakašvilis (o būtent jis dabar tapo realiu Gruzijos lyderiu) - aršus nacionalistas. Daugumai tautinių mažumų, gyvenančių Gruzijoje, jis - nepriimtina figūra. Jeigu jis taps prezidentu, nauja etninių konfliktų banga Gruzijoje bus neišvengiama”.

Dar niūresnes perspektyvas piešia “Rossijskaja gazeta”. Šis laikraštis cituoja žinomą ir artimą Kremliui politologą Sergejų Karaganovą, sakiusį, kad “po valdžios pasikeitimo Gruzijoje prasidės šios šalies skaldymosi procesas”.  

Žaidė dvigubą žaidimą  

Kaip pastebėjo BBC, viena priežasčių, dėl kurių žlugo E.Ševardnadzė, buvo ta, kad jis nepajėgė sutramdyti Pietų Osetijos ir Abchazijos separatistų. Tačiau kai jis imdavosi konkrečių veikmų, susidurdavo su aršiu Maskvos pasipriešinimu. Rusija žaidė dvigubą žaidimą: žodžiais pasisakydama už Gruzijos teritorinį vientisumą, iš tikrųjų rėmė separatistus.

Prie jų dabar prisijungė Adžarijos lyderis, savo valdose paskelbęs nepaprastąją padėtį, tai galėtų reikšti pirmą žingsnį “skyrybų” su Gruzija kelyje. A.Abašidzė sakė, jog negali būti ir kalbos apie “kontaktus su asmenimis, atėjusiais į valdžią Tbilisyje nekonstituciniu būdu”.

Adžarijos parlamentas vakar vienbalsiai (!) patvirtino A.Abašidzės įsaką, pagal kurį šioje autonominėje respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis. “Tbilisyje įvyko valstybės perversmas, todėl Adžarijos valdžia nutraukia visus santykius su asmenimis, atėjusius į valdžią per valstybės perversmą, tol, kol Gruzijoje bus išrinktas teisėtas prezidentas”, - agentūra Interfax citavo vieną artimiausių A.Abaši- dzės padėjėjų - Džemalą Gogitidzę. Pastarasis taip pat pareiškė, jog Adžarijos atstovai išskrido į Strasbūrą, kad ten informuotų Europos Tarybą, jog Gruzijoje įvyko valstybės perversmas”.

Atrodo, kad S.Karaganovo pranašystės pildosi.  

Skuba į glėbį  

ITAR-TASS-ELTA. Pietų Osetija sieks prisijungti prie Rusijos, nes Gruzijoje pasikeitė valdžia. Tai vakar Maskvoje žurnalistams pareiškė respublikos vadovas Eduardas Kokojevas. “Mes turime ir politinių, ir istorinių priežasčių jungtis prie Rusijos Federacijos”, - pažymėjo jis. “Stabilumo Kaukaze garantas yra Rusija”, - pabrėžė E.Kokojevas.

Jis sakė “bendradarbiausiąs su tomis Gruzijos jėgomis, kurios suinteresuotos užtikrinti gerą ateitį, o ne griebtis smurto”. Pietų Osetijos vadovas pareiškė užuojautą gruzinų tautai, kadangi mano, jog “jos valia vėl nebuvo įvykdyta”.

Anot E.Kokojevo, “padėtis Pietų Osetijoje visiškai rami”. Jis patikino, kad Pietų Osetijos vadovybė “nedraus respublikos teritorijoje gyvenantiems Gruzijos piliečiams balsuoti šalies parlamento ir prezidento rinkimuose”. Lygiai taip pat Rusijos piliečiai Pietų Osetijoje galės laisvai pareikšti savo valią Valstybės Dūmos rinkimuose, pridūrė E.Kokojevas.  

Rinkimai įvyks sausio 4 dieną  

Reuters-BNS. Gruzijos parlamentas vakar paskelbė, kad prezidento rinkimai įvyks kitų metų sausio 4 dieną. Opozicija taip pat reikalauja anuliuoti lapkričio 2 dieną įvykusių parlamento rinkimų rezultatus, todėl pirmalaikių prezidento rinkimų datos klausimą svarstė 1999 metais išrinkto 158 vietų parlamento nariai.

Visi 155 parlamento posėdyje dalyvavę įstatymų leidėjai vienbalsiai pritarė siūlomai rinkimų datai, o tai yra daug daugiau nei įstatymuose numatytas kvorumas, būtinas, kad priimti nutarimai įsigaliotų.