75-metį švenčiantis M.Gorbačiovas giria V.Putiną, kartu pripažindamas, kad Rusija slysta autoritarizmo link

Pirmasis ir paskutinysis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas vakar paminėjo savo 75-metį, vėl atkreipdamas pasaulio dėmesį į save kaip prieštaringai vertinamą politiką. Laikraščio “Moskovskij komsomolec” paprašytas prisiminti tragiškus 1991 metų sausio įvykius Vilniuje, buvęs Sovietų Sąjungos lyderis teigė, jog taip atsitiko todėl, kad jis tada nekontroliavo situacijos.

Viešnagė Lietuvoje atvėsino

Kai Lietuva jau buvo psichologiškai pasirengusi paskelbti atkurianti nepriklausomybę, M.Gorbačiovas atskrido į Vilnių. Dalis tuometinės Kremliaus viršūnės priekaištavo reformų iniciatoriui, kad jis nuolaidžiauja Baltijos respublikų vadinamiesiems nacionalistams.

M.Gorbačiovas tikriausiai ir pats norėjo sužinoti, ko tie lietuviai nori. Viešnagė Lietuvoje jį gerokai atvėsino. SSRS prezidentas tiek iš akademikų, tiek iš darbininkų lūpų išgirdo, kad tauta nori nepriklausomybės.

M.Gorbačiovas iš Vilniaus išvyko aiškiai sutrikęs. Bet vėliau jis pasidavė ortodoksų įkalbinėjimams “nacionalistus” pamokyti.

Tiesa apie Sausio 13-ąją

Šiomis dienomis duodamas interviu “Moskovskij komsomolec”, M.Gorbačiovas apgailestavo, kad tragiškų įvykių Vilniuje metu nekontroliavo situacijos. “Esu priverstas pripažinti, kad tada situacija išslydo iš mano kontrolės. Tai labai sunku pripažinti prezidentui, tegul ir buvusiam”, - kalbėjo buvęs Sovietų Sąjungos lyderis interviu, kuris pavadintas itin originaliai - “Pralaimėjęs nugalėtojas”.

Bet po Sausio 13-osios kai kurie Maskvos politikai atskleidė tikrąjį SSRS prezidento vaidmenį. 1991-ųjų sausio pabaigoje savaitraštis “Argumenty i fakty” paskelbė interviu su pulkininku Viktoru Alksniu. Jis buvo vienas iš tų veikėjų Maskvoje, kurie tiesiogiai vadovavo sąmokslininkams, siekusiems nuversti Lietuvoje teisėtą valdžią.

V.Alksnis buvo įtūžęs. “Gorbačiovas sutiko su mūsų sumanymu neleisti Baltijos respublikoms atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos. Jis sakė: “Gerai, veikit, paremsim, padėsim”. Bet kai kilo triukšmas, jis mums liepė sustoti.

Gorbačiovas mus išdavė. Jis tada buvo panašus į daktarą, pradėjusį operaciją, bet, jai įpusėjus nuo ligonio pasitraukusį”, - mojuodamas įvairiais iš Kremliaus gautais dokumentais, piktinosi pulkininkas, dabar Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, iki šiol negalintis atleisti buvusiam SSRS lyderiui už jo liberalumą.

Vakaruose dievinamas, tėvynėje keikiamas

Vienaip M.Gorbačiovas vertinamas Vakaruose, visiškai kitaip - Rusijoje. “75-mečio minėjimas netapo visų rusų švente, nes jų požiūris į jubiliatą - prieštaringas. Vieni jam tebesimpatizuoja, kiti (tokių - dauguma) - jo nekenčia.

Tuo pat metu Rusija labai greitai pamiršo, kad tik Gorbačiovo dėka SSRS piliečiai atgavo laisvę, demokratiją, kad tik būtent jis padarė galą “šaltajam karui”, sugriovė “geležinę uždangą” ir išvedė iš Afganistano sovietų armiją”, - vardino jubiliato nuopelnus laikraštis “Novyje izvestija”.

Bet kai 1996 metais buvęs SSRS lyderis iškėlė savo kandidatūrą Rusijos prezidento rinkimuose, gavo tik pusę procento balsų. Vadinasi, jis turi tik vieną šalininką iš dviejų šimtų rusų.

Duodamas interviu “Novyje izvestija”, M.Gorbačiovas teigė, kad tuomet reformos buvo neišvengiamos, nes “visiems tapo aišku, jog toliau taip gyventi negalima”. “Gamtiniais ištekliais labai turtinga šalis negalėjo savo gyventojus aprūpinti dantų pasta, kojinėmis, tualetiniu popieriumi, batais. Prisiminkite: eilėse dėl importinių batų jus galėjo sutraiškyti”, - kalbėjo M.Gorbačiovas.

B.Jelcino nepakvietė

Jubiliatas vakar viename Maskvos restoranų surengė iškilmingą pobūvį. Jame dalyvavo buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kolis, taip pat buvęs užsienio reikalų ministras Hansas Dytrichas Genšeris.

Tuo tarpu buvęs JAV prezidentas Džordžas Bušas atsiuntė į vaizdajuostę įrašytą sveikinimą.

Buvęs Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, neseniai irgi atšventęs 75-metį, pakvietimo į pobūvį negavo. Į savo jubiliejų jis buvusio SSRS prezidento taip pat nekvietė.

Užtat vakar iškilmėse dalyvavo Jegoras Ligačiovas, vienas pagrindinių tuometinių Kremliaus veikėjų, M.Gorbačiovą prikurstęs pradėti antialkoholinę kampaniją, kurios aukomis tapo šimtai tūkstančių žmonių. Jie mirė, kai vietoje degtinės pradėjo gerti įvairius surogatus.

Po rugpjūčio pučo - karjeros pabaiga

Rusijoje vis dar manoma, kad M.Gorbačiovas žaidė dvigubą žaidimą ir 1991 metų rugpjūčio pučo dienomis, kai vadinamasis GKČP pamėgino išsaugoti žlungančią SSRS.

B.Jelcinas tikina, kad SSRS prezidentas apie viską buvo gerai informuotas. “Ar žinojo Gorbačiovas apie sąmokslą? Žinojo! Viską žinojo, tai liudija dokumentai.

Bet Gorbačiovas visą tą laiką lūkuriavo - nežinojo, kas nugalės. Bet jis būtų prisiplakęs prie bet kurio nugalėtojo”, - kalbėjo B.Jelcinas interviu pirmajam Rusijos televizijos federaliniam kanalui savo 75-mečio proga vasario pradžioje.

M.Gorbačiovas tokius kaltinimus kategoriškai neigia. Kaip ir absurdiškus komunistų ortodoksų kaltinimus, kad Sovietų Sąjungą jis sugriovė Amerikos žvalgybos nurodymu.

Netrukus po rugpjūčio pučo M.Gorbačiovas nuėjo nuo politinės arenos, 1991-ųjų pabaigoje Sovietų Sąjunga žlugo.

Pritaria dabartinio vadovo kursui

Negausius Rusijos liberalus M.Gorbačiovas kartais glumina savo pareiškimais, kuriuose jis pritaria prezidento Vladimiro Putino vykdomam kursui.

“Aš Putiną remiu. Jam atiteko sunkus palikimas. Dabar jis vykdo politiką, kuri atitinka tautos interesus. Žmonės prezidentą irgi remia, tai liudija jo reitingas”, - kalbėjo buvęs SSRS lyderis laikraščiui “Moskovskij komsomolec”.

Tačiau jis užsimena, kad ne viskas Rusijoje jam patinka. “Yra aiškių autoritarizmo požymių - iš esmės egzistuoja viena partija, valdžia vis labiau kontroliuoja žiniasklaidą. Tačiau sugrįžimas į praeitį vis dėlto neįmanomas”, - sakė jis laikraščiui “Novyje izvestija”.

V.Putinui užvakar viešint Čekijoje, buvęs šios šalies prezidentas Vaclavas Havelas inicijavo peticiją, kurioje pasmerkė Rusijos valdžios vykdomą politiką Čečėnijoje. Dokumentą taip pat pasirašė kiti garsūs politikai.

Čekijos laikraštyje “Mlada Fronta dnes” paskelbtoje peticijoje buvo ir M.Gorbačiovo pavardė. Tačiau tą pačią dieną buvęs SSRS lyderis savo parašą po dokumentu anuliavo.

M.Gorbačiovui tikriausiai nepatiko pernelyg griežtos peticijos formuluotės.