Popiežius ragina Europą per pandemiją demonstruoti solidarumą

Slovakija yra tarp labiausiai COVID-19 paveiktų valstybių Senajame žemyne.

Per pirmąją savo užsienio kelionę po liepą atliktos žarnyno operacijos 84 metų argentiniečių pontifikas pavadino pandemiją „dabartinio meto išbandymu“.

„Ji moko mus, kaip lengva – net visiems sėdint toje pačioje valtyje – susiskaldyti ir galvoti tik apie save“, – sakė jis.

Europos Sąjungos narės Slovakijos, kurioje gyvena 5,4 mln. žmonių, COVID-19 užkrečiamumo ir mirštamumo rodikliai per capita anksčiau šiais metais kelias savaites buvo didžiausi pasaulyje.

„Po ilgų ir sunkių pandemijos mėnesių, gerai suprasdami būsimus sunkumus, su viltimi laukiame ekonominio pakilimo, paskatinto atsigavimo planų Europos Sąjungai“, – Slovakijos sostinėje Bratislavoje sakė popiežius.

Tačiau šalims pradedant atsigauti, jis įspėjo nepasiduoti „trumpalaikei euforijai“ ir nesutelkti viso dėmesio į naudą. Vietoje to Pranciškus paragino Europą parodyti „solidarumą, galintį peržengti sienas ir sugrąžinti ją į istorijos centrą“.

Vėliau pirmadienį būta ir linksmesnės akimirkos, kai 1,3 mlrd. pasaulio katalikų lyderis nukrypo nuo parengto teksto ir papriekaištavo pernelyg ilgus pamokslus sakantiems kunigams.

„Paprastai homilija neturėtų trukti ilgiau kaip 10 minučių“, – pasakė jis.

Susirinkusiesiems pradėjus ploti, popiežius pajuokavo: „Leiskite man pasakyti piktą pastabėlę: vienuolės, kurios yra mūsų homilijų aukos, pradėjo ploti pirmos!“

„Moralinė prievolė“ atsiprašyti

Kiek vėliau Pranciškus turi susitikti su Slovakijos žydų bendruomenės nariais. Sekmadienį jis įspėjo, kad antisemitizmas vis dar „slypi“ pasaulyje.

Pirmadienio susitikimas įvyks Žuvų aikštėje buvusiame žydų rajone Bratislavoje, kur komunistų laikais buvo nugriauta ten stovėjusi sinagoga.

Trys dienos prieš popiežiaus atvykimą Slovakijos vyriausybė pirmą kartą paskelbė atsiprašymą dėl karo metais valdžiusio marionetinio režimo vaidmens vykdant Holokaustą.

Slovakija 1939 metų kovo 14 dieną paskelbė nepriklausomybę nuo Čekoslovakijos ir tapo nacių marionete su politiku ir katalikų kunigu Jozefu Tiso (Jozefu Tisu) prezidento poste.

Jam valdant šalis priėmė griežtus antižydiškus įstatymus ir maždaug 75 tūkst. žydų išsiuntė į nacių mirties stovyklas, kur pražuvo maždaug 68 tūkstančiai. J. Tiso buvo nuteistas mirti ir 1947-aisiais pakartas.

Katalikiškoje, šiuo metu keturių partijų centro dešinės koalicijos valdomoje Slovakijoje dabar gyvena tik maždaug 5 tūkst. žydų.

Praėjusią savaitę šalies vyriausybė oficialiai atsiprašė dėl minėtų rasinių įstatymų, nulėmusių, kad šalies žydai neteko žmogaus ir pilietinių teisių, nebegalėjo mokytis. Pagal tuos įstatymus jų turtas taip pat galėjo būti perduotas ne žydams.

Minėdama 80-ąsias 1941 metų rugsėjo 9 dieną priimto „Žydų kodekso“ metines, vyriausybė rugsėjo 8-osios pareiškime nurodė jaučianti „moralinę prievolę viešai pareikšti apgailestavimą dėl buvusio režimo nusikaltimų“.

Slovakijos „Žydų kodeksas“ buvo laikomas vienais griežčiausių prieš žydus nukreiptų įstatymų karo metų Europoje.

Žuvų aikštėje dabar stovi memorialas 105 tūkst. Holokausto Slovakijoje aukų, bet šalyje vis dar gajos antižydiškos nuotaikos.

Antisemitizmo „padegamoji virvelė“

Sekmadienį vos kelioms valandoms užsukęs į Vengriją, popiežius kalbėjo apie „antisemitizmo grėsmę“.

„Šiai padegamajai virvelei negalima leisti degti. Geriausias būdas jai užgesinti yra pozityviai dirbti drauge ir skatinti brolybę“, – sakė pontifikas.

Katalikų Bažnyčia šimtmečius oficialiai deklaruoto antisemitizmo atsisakė 1965 metais per II Vatikano susirinkimą, patvirtinusį dokumentą „Nostra Aetate“ su raginimu gerbti judaizmą.

Tačiau santykiai vis tiek gali nesiklostyti.

Žydų religiniai lyderiai praėjusį mėnesį kritikavo Pranciškų dėl kai kurių pastabų apie Torą – pirmąsias 5 knygas rinkinyje, krikščionių vadinamame Senuoju Testamentu.