Pirmadienį duotame interviu šiam katalikiškam dienraščiui, popiežius sakė, jog būtų „nesuderinama, neapgalvota“ šiuo etapu siekti kardinolo Philippe'o Barbarino (Filipo Barbareno) atsistatydinimo.

„Pažiūrėsime pasibaigus teismui. Bet (siekti jo atsistatydinimo) dabar reikštų implikuoti kaltę“, – sakė pontifikas.

Pranciškus sakė manantis, kad Ph.Barbarinas „ėmėsi būtinų priemonių, jis ėmėsi valdyti situaciją“.

„Jis yra drąsus, kūrybingas, misionierius. Dabar turėtume palaukti civilinės teisminės procedūros baigties“, – pridūrė popiežius.

Antrojo pagal dydį Prancūzijos miesto Liono arkivyskupas Ph.Barbarinas pateko į kritikos audrą dėl to, kaip tvarkėsi su įtarimais dėl tėvo Bernard'o Preynat (Bernaro Prena), kuris yra kaltinamas keturių skautų seksualiniais užpuolimais nuo 1986 iki 1991 metų.

Sausio mėnesį buvo pradėtas oficialus tyrimas B.Preynat atžvilgiu, bet jo advokatas tvirtina, kad dėl tų įtariamų nusikaltimų jau yra suėjęs senaties terminas.

Kovo mėnesį Liono prokurorai nurodė pradėti preliminarų tyrimą dėl civilinių ieškovų trijų kaltinimų, kad Ph.Barbarino vyskupija prieš kažkiek metų žinojo apie skandalą, bet pareigūnams nepranešė.

Kaip sako vyskupija, Ph.Barbarinas pirmą numanomos aukos liudijimą gavo 2014 metų viduryje, o 2015 metų gegužę atleido B.Preynat iš kunigo pareigų.

Asociacija „La Parole Liberee“ („Išlaisvintas žodis“) sako identifikavusi nuo 50 iki 60 aukų.

Kituose komentaruose laikraščiui „La Croix“ popiežius užsiminė apie vizitą Prancūzijoje, bet negalėjo pasakyti, kada jis įvyks.

„Pernai buvo pradėti teikti pasiūlymai apie tokią kelionę, apimančią sustojimus Paryžiuje ir jo priemiesčiuose, Lurde ir kokiame nors mieste, kur nėra buvęs joks popiežius, pavyzdžiui, Marselyje, kuris simbolizuoja pasauliui atvertus vartus“, – sakė Pranciškus.

„Neseniai gavau kvietimą iš prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando). Vyskupų konferencija taip pat pakvietė mane“, – sakė jis ir pridūrė: „Nežinau, kada ši kelionė įvyks, nes kiti metai Prancūzijoje yra rinkimų metai, o bendra Šventojo Sosto praktika yra nevykti tokiu metu.“

Pontifikas pavadino Prancūziją „seniausia Bažnyčios dukterimi, bet ne pačia ištikimiausia“.

Tai buvo užuomina apie tradicinį garbės vardą Prancūzijai už šimtmečius trukusią paramą Katalikų Bažnyčiai.

Ta pozicija išblėso Prancūzijai tampant pabrėžtinai pasaulietiškai, pavyzdžiui, įstatymu paremiant gėjų santuokų, kontracepcijos ir abortų teises ir suvaržant viešą religinių simbolių demonstravimą.

Prancūzija yra „didžių šventųjų ir didžių mąstytojų žemė“, sakė Pranciškus ir pridūrė: „Ta nežymi kritika, kurią sakau dėl Prancūzijos, ... yra tokia, kad sekuliarizmas perlenktas.“