Popiežiaus žinutė Kinijai veikiausiai nepasiekė adresato

Popiežius Pranciškus praeitą savaitę pasiuntė precedento neturinčią žinutę Kinijos prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui), tačiau ji veikiausiai nepasiekė adresato – dėl tikėtino techninio rikto, kurį daugelis laiko giliai simbolišku.

Bendravimas tarp Vatikano ir Pekino niekuomet nebuvo sklandus arba itin vaisingas, o Kinijos daromos kliūtys Šventojo Sosto planams išplėsti savo įtaką Azijoje buvo svarbi tema per pontifiko vizitą tame regione, kuris baigėsi pirmadienį.

Buvo suplanuota, kad Pranciškaus kelionė į Pietų Korėją sutaps su Azijos jaunimo dienomis Tedžono mieste, į kurias susirinko tūkstančiai jaunų azijiečių katalikų.

Tačiau organizatoriai nurodė, kad Pekinas neleido daliai Kinijos katalikų vykti į tą renginį, o kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad į Azijos jaunimo dienas išvykę kinų katalikų kunigai buvo perspėti nedalyvauti jokiuose renginiuose, kuriuose dalyvaus pontifikas.

„Tokiuose reikaluose kaip šis turime elgtis diskretiškai“, – Vatikano atstovas Federico Lombardi (Federikas Lombardis) sakė naujienų agentūrai AFP, kai buvo paprašytas pakomentuoti Kinijos veiksmus.

Kinija leido Pranciškui praskristi virš jos teritorijos pakeliui į Pietų Korėją, nors 1989 metais tokio leidimo nesuteikė popiežiui Jonui Pauliui II, kuris tuomet į Seulą buvo priverstas skristi aplinkiniu keliu.

Pontifikas, kuris skrido į Pietų Korėją savo pirmojo popiežiškojo vizito Azijoje, pasinaudojo protokolu, pagal kurį pasiunčia žinią visų šalių, kurių oro erdve skrenda, lyderiams. Tąsyk jis taip pat pasiuntė geros valios žinią Xi Jinpingui.

Nors apie tą žinutę pranešė tarptautinė žiniasklaida, ji iš tikrųjų nepasiekė Xi Jinpingo dėl nepaaiškinamo techninio rikto, todėl Kinijos ambasada Romoje buvo paprašyta ją persiųsti.

Nors per penkias viešnagės Pietų Korėjoje dienas Pranciškus tiesiogiai nesikreipė į Kiniją, keli pontifiko komentarai buvo interpretuojami kaip pastangos ištiesti ranką Pekinui, įskaitant kvietimą plėtoti dialogą su Azijos šalimis, nepalaikančiomis oficialių santykių su Vatikanu.

„Klausiate manęs, ar noriu keliauti į Kiniją? Žinoma – kad ir rytoj, – Pranciškus sakė žurnalistams, parskridęs namo. – Tačiau Bažnyčia prašo laisvės dirbti savo darbą Kinijoje – jokių kitokių sąlygų nėra.“

Kinija nutraukė ryšius su Šventuoju Sostu 1951 metais ir nepripažįsta savo katalikų bendruomenės pavaldumo Vatikanui.

Kinijoje oficialiais duomenimis yra 5,7 mln. katalikų, o nepriklausomų šaltinių teigimu – 12 milijonų. Vieni jų priklauso oficialiai Bažnyčiai, priklausomai nuo komunistų valdžios, o kiti – „pogrindinei“ Bažnyčiai, kuri yra lojali Vatikanui.

Pernai kovą Kinija išreiškė viltį, kad naujai išrinktas Pranciškus užims „praktišką ir lanksčią“ poziciją, ir perspėjo Vatikaną „nesikišti į Kinijos vidaus reikalus, įskaitant ir (kišimąsi) religiniu pretekstu“.