Estijos centro dešiniųjų vyriausybė liks dirbti antrą kadenciją, kai sekmadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, kurie buvo pirmieji nuo tada, kai šalis tapo euro zonos nare, užsitikrino tvirtą daugumą parlamente, rodo balsavimo rezultatai.
Tokia rinkimų baigtis laikoma politinio stabilumo ženklu 1,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kur nuo tada, kai po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais komunistinį režimą pakeitė vakarietiška demokratija, nė vienai vyriausybei nėra pavykę išdirbti visą kadenciją.
Priešingai nei airių rinkėjai, kurie praėjusį mėnesį už nesėkmingą ekonominę politiką nubaudė savo vyriausybę, estai neprarado pasitikėjimo premjero Andraus Ansipo koalicija.
Rinkėjai nenusigręžė nuo centro dešiniųjų politinių jėgų, nors jos stovėjo prie šalies vairo ne tik tuomet, kai Estijos ekonomika svaiginančiai augo, bet ir kai staigiai smuko žemyn, versdama vyriausybę imtis griežtų taupymo priemonių.
Kaip rodo duomenys, gauti suskaičiavus visų 625 rinkimų apylinkių balsus, premjero A.Ansipo Reformų partija surinko 164 221 balsą (28,6 proc.) ir 101 vietos parlamente turės 33 vietas.
Jos konservatyvi koalicijos partnerė - centro dešinioji "Tėvynės" ir "Res Publica" sąjunga (IRL) - gavo 117 929 balsus (20,5 proc.) ir naujajame parlamente kontroliuos 23 vietas.
"Rinkėjai aiškiai parodė savo valią", - sakė premjeras žurnalistams.
Dabar valdančioji koalicija parlamente turi tik 50 vietų.
Ji turi galimybę pakviesti prisijungti prie koalicijos ketvirtoje vietoje likusią Socialdemokratų partiją, už kurią balsavo 98 304 rinkėjai (17,1 proc.) ir kuri turės 19 mandatų. Tačiau A.Ansipas sakė šiuo metu galvojąs, jog norėtų toliau dirbti su esama koalicija.
IRL lyderis Martas Laaras (Martas Laras) pritarė šiai nuomonei. "Turint galvoje rinkėjų parodytą pasitikėjimą, atrodo, kad toliau dirbs dabartinė koalicija", - sakė jis.
Didžiausia opozicinė Centro partija, kuriai vadovauja Talino meras Edgaras Savisaaras, užėmė antrą vietą - ji gavo 134 049 balsus (23,3 proc.) ir užsitikrino 26 mandatus.
Iš keturių partijų, kurios pateko į parlamentą, abi valdančiosios koalicijos partnerės ir socialdemokratai padidino savo vietų skaičių. Reformų partija dabar turės dviem mandatais daugiau, IRL - keturiais, o socialdemokratai net devyniais.
Tuo tarpu į finansavimo skandalą įsivėlusi kairioji Centro partija, kurią daugiausiai remia rusakalbiai rinkėjai, prarado tris mandatus.
Pernai gruodį šalies saugumo policija KAPO paskelbė, kad E.Savisaaras, prisidengdamas ortodoksų cerkvės statybos sostinėje finansavimu, "konspiraciniu būdu" prašė iš Rusijos pinigų savo partijos rinkimų kampanijai.
Pats E.Savisaaras pripažino, kad prašė pinigų cerkvei, bet ne partijai. Jis teigė, kad valdančiosios partijos šiuo skandalu mėgina lošti "rusų korta" per rinkimų kampaniją ir nukreipti rinkėjų dėmesį nuo gyventojų nuskurdimo.
Kita vertus, Centro partija surinko daugiausia balsų sostinėje Taline.
Kitos dvi parlamentinės politinės jėgos - Žaliųjų partija ir Liaudies sąjunga šįsyk nepajėgė įveikti 5 proc. slenksčio, surinkusios atitinkamai 3,8 proc. ir 2,1 proc. balsų, ir savo atstovų parlamente nebeturės.
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, iš viso buvo atiduoti 579 797 balsai, tad aktyvumas siekė 63,61 proc. Prieš ketverius metus vykusiuose rinkimuose dalyvavo 61 proc. rinkėjų.
Estija, garsėjanti savo modernių technologijų sektoriumi, yra vienintelė valstybė pasaulyje, kurios rinkėjai turi galimybę balsą visuotiniuose rinkimuose atiduoti ir internetu.
Estijos vyriausios rinkimų komisijos pateikti duomenys rodo, kad internetu balsavo 140 tūkst. 846 asmenys - tai sudaro 15 proc. elektorato.
Elektroninio balsavimo, kuris vyko nuo vasario 24 iki kovo 2 dienos, lyderiais šįsyk tapo reformistai, už kuriuos buvo atiduota 52 015 balsų iš 140 846.
Antroje vietoje liko IRL su 35 735 balsais, trečioje socialdemokratai su 25 332 balsais, o už centristus buvo atiduoti 13 892 elektroniniai balsai.
Po ne vienus metus trukusio spartaus ūkio augimo Estijos ekonomika smarkiai nukentėjo nuo didžiulio nekilnojamojo turto "burbulo" sprogimo ir pasaulio ekonomikos krizės. 2009-aisias Estijos ekonomika susitraukė 14,1 proc., o darbo neteko kas penktas dirbantysis.
Vėl pradėjęs augti eksportas tapo pagrindiniu šalies ekonomikos atsigavimo varikliu. Ėmė mažėti nedarbas, tačiau šiuo metu jis vis dar siekia 14 proc. ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Nuosmukio laikotarpiu A.Ansipo vyriausybei pavyko apsieiti be tarptautinės finansinės pagalbos, priešingai nei kaimyninei Latvijai. Ji apkarpė atlyginimus valstybės tarnautojams ir padidino kai kuriuos mokesčius, kad sumažintų deficitą, kuriuos šiuo metu yra vienas mažiausių tarp 27 ES valstybių.
Vienas griežtos taupymo politikos tikslų buvo garantuoti, kad Estija atitiks euro įvedimui keliamus reikalavimas. Sausio 1-ąją ji tapo pirmąja buvusia sovietine respublika, įsivedusia ES bendrąją valiutą.
"Esu patenkintas ekonomikos padėtimi ir tuo, kad šalis neįklimpusi į didžiules skolas...kaip Airija ar Graikija", - sakė 19-metis studentas Indrekas Topsas, balsavęs už premjero Reformų partiją.
A.Ansipo vyriausybei su dar viena rimta krize teko susidurti 2007 metais, kai ji perkėlė Talino centre stovėjusį paminklą Estijoje per Antrąjį pasaulinį karą žuvusiems sovietiniams kariams.
Bronzinio kario perkėlimas pakurstė piktą diplomatinį ginčą tarp Talino ir Maskvos, kuri apkaltino Estiją "nuolaidžiavimu neofašistams ir ekstremizmo kurstymu", ir sostinėje išprovokavo rusakalbių gyventojų riaušes, per kurias buvo sulaikyti šimtai žmonių, dešimtys asmenų nukentėjo.
Rusakalbiai sudaro beveik trečdalį visų Estijos gyventojų.
Vėliau įtampa sumažėjo, tačiau Estija tebėra smarkiai pasidalijusi kalbiniu pagrindu. Rusiškai kalba ne tik čia gyvenantys rusai, bet taip pat ukrainiečiai, baltarusiai ir kitų etninių bendruomenių, įsikūrusių Estijoje, kai Sovietų sąjungos diktatorius Josifas Stalinas siekė "sovietizuoti" maištingąsias Baltijos respublikas, atstovai.
Maždaug 100 tūkst. rusakalbių neturi Estijos pilietybės, nes neatitinka pilietybei gauti keliamų griežtų kalbos mokėjimo reikalavimų arba paprasčiausiai patys jos nenori.
Daugelis rusakalbių gyventojų, kurie turėjo teisę balsuoti sekmadienio rinkimuose, parėmė Centro partiją, kuriai vadovauja politikos veteranas E.Savisaaras.
"Mums prognozuotas pralaimėjimas šiuose rinkimuose, tačiau sugebėjome parodyti, kad Centro partija yra panaši į katę, kuri visada nusileidžia ant pėdų", - sakė E.Savisaaras, kreipdamasis į savo šalininkus.
Nors Centro partija prarado tris mandatus, naujajame parlamente jos frakcija bus antra pagal dydį po premjero partijos, iškovojusios 33 mandatus.
Sekmadienio balsavimo rezultatai taip pat sustiprino prezidento Toomo Hendriko Ilveso (Tomo Hendriko Ilveso) galimybes būti perrinktu dar vienai penkerių metų kadencijai, kai įstatymų leidėjai ateinantį rudenį rinks valstybės vadovą. Nuo 2006 metų prezidento poste dirbantį T.H.Ilvesą remia ir Reformų partija, ir socialdemokratai.
Naujausi komentarai