Po Benedikto XVI mirties prasideda naujasis Pranciškaus pontifikato etapas

Pirmą kartą nuo savo išrinkimo 2013-aisiais argentinietis pontifikas vadovauja Katalikų Bažnyčiai ir jos gausiam 1,3 mlrd. tikinčiųjų ratui be kito Vatikane buvusio vyro baltais drabužiais – popiežiaus emerito Benedikto XVI.

Nuo netikėto Benedikto atsistatydinimo prieš dešimtmetį iki pat jo mirties šeštadienį, jam sulaukus 95 metų, vokiečių teologo buvimas Vatikane kėlė sumaištį Bažnyčioje ir paskatino „dviejų popiežių“ dinamiką, kuria kartais naudojosi Pranciškaus kritikai.

Benedikto mirtis „užbaigia nesusipratimą, dviprasmišką situaciją, kurioje [Josephas] Ratzingeris (Jozefas Racingeris) Pranciškaus oponentų galėjo būti naudojamas kaip etalonas“, naujienų agentūrai AFP sakė Vatikano ekspertas Marco Politi (Markas Politis), pavartodamas buvusio popiežiaus tikrąjį vardą.

Nors po atsistatydinimo iš popiežiaus posto Benediktas XVI pažadėjo gyventi ramų, apmąstymais ir studijomis paremtą gyvenimą, vėliau jis ėmėsi svarstyti opius klausimus apie dvasininkų vykdomą seksualinį išnaudojimą ir vedusių kunigų galimybę.

Jo indėlis į 2020-ųjų sausį išleistą knygą apie celibatą buvo vertinamas kaip siekis paremti Bažnyčios ultrakonservatyvųjį sparną.

„Tokio popiežiaus emerito, kaip Ratzingeris, su jo doktrininiu požiūriu konservatyvia Bažnyčios vizija ir intelektualiniu autoritetu, buvimas iš tikrųjų sukėlė įtampą su Pranciškaus pontifikatu, kuris pastoraciniu požiūriu buvo labai atviras“, – sakė M. Politi.

Tačiau jis pridūrė, kad abu vyrai palaikė draugiškus asmeninius santykius.

„Pilietinis karas“

Nepaisant komplikacijų, kurias sukėlė buvusio popiežiaus buvimas Vatikane, Pranciškui, kurio tikrasis vardas yra Jorge Mario Bergoglio (Chorchė Marijus Bergoljas), pavyko įgyvendinti daugybę reformų.

Tarp jų – neseniai įvykdyta Romos kurijos, Šventojo Sosto valdžios, reorganizacija, Bažnyčios finansų skaidrumo didinimas ir kitos priemonės.

Ekspertai įspėja, kad Benedikto mirtis neužbaigs kritikos Pranciškaus politikos atžvilgiu, ypač turint omenyje šiuo metu vykstantį pasaulinį sinodą, kuriame aptariami svarbiausi Bažnyčios klausimai, tokie kaip moterų vieta, tebesitęsiantis seksualinio išnaudojimo skandalas ir kita.

Konservatyviosios katalikiškos jėgos ir toliau atkreips dėmesį į peticijas bei manifestus, pavyzdžiui, 2020-ųjų gegužę paskelbtą atvirą laišką, kuriame kovai su COVID-19 pasitelktos sveikatos apsaugos priemonės peikiamos kaip trukdančios piliečių laisvėms, komentavo M. Politi.

„Katalikų Bažnyčioje tęsiasi pilietinis karas, – sakė jis. –Yra jėgų, kurios nori, kad Pranciškus pasitrauktų, ir kurios nori daryti įtaką kitai konklavai.“

Atsistatydinimas?

Pranciškaus komentarai, kad jis galėtų sekti savo pirmtako pėdomis ir atsistatydinti iš popiežiaus posto, jei sušlubuotų sveikata, atvėrė galimybę pakartoti 2013 metais Benedikto pradėtą „dviejų popiežių“ fenomeną.

Tai gali paskatinti 86 metų Pranciškų, kenčiantį lėtinį kelio skausmą, padėti savo įpėdiniams apibrėžti būsimo popiežiaus, atsistatydinsiančio iš pareigų prieš mirtį, vaidmenį ir atsakomybę.

„Kanonų teisėje susidarė tam tikras teisinis vakuumas“, kurio gali imtis Pranciškus, sakė Patrickas Valdrini (Patrikas Valdrinis), Popiežiškojo Laterano universiteto Romoje profesorius emeritas.

„Dabar, kai Benediktas XVI mirė, tikrai atsirado daugiau galimybių“ Pranciškui ištaisyti painiavą, susijusią su buvusiais popiežiais, AFP sakė jis ir pridūrė, kad viena išeičių būtų buvusiam popiežiui priskirti „Romos vyskupo emerito“, o ne „popiežiaus emerito“ statusą.

Kad ir koks būtų sprendimas, Pranciškus turėtų „atsargiai vengti atkartoti dviejų popiežių, apsirengusių baltai ir turinčių tą patį titulą, pavyzdį Vatikane“, sakė knygos „Vatikano paslaptys“ autorius Bernard'as Lecomte'as (Bernaras Lekontas).