Pirmadienį Pentagono atstovas Seanas Parnellis pasakė, kad, „padėčiai Los Andžele stabilizuojantis“, jūrų pėstininkai gali būti išvesti iš antrojo pagal gyventojų skaičių JAV miesto.

„Greitas jų reagavimas, tvirta drausmė ir neabejotina akivaizda padėjo atkurti tvarką ir užtikrinti teisinės valstybės principų laikymąsi“, – pareiškė S. Parnellis, pridurdamas, kad dislokuojant karius buvo išsiųstas „aiškus signalas: savivalė nebus toleruojama“.

Birželį JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepaisydamas Kalifornijos gubernatoriaus Gavino Newsomo ir Los Andželo merės Karen Bass protestų, mobilizavo ir į Los Andželą, kuriame keletą dienų vyko demonstracijos prieš jo griežtą liniją migrantų atžvilgiu bei pastaruoju metu vykusius imigracijos agentų reidus, pasiuntė 4 000 Nacionalinės gvardijos karių ir 700 jūrų pėstininkų.

Toks jo sprendimas sulaukė kritikos, kad mieste pasirodžius gvardiečiams ir kariams padėtis vietoje taps dar sudėtingesnė.

Įprastinėmis aplinkybėmis sprendimą pasitelkti Nacionalinę gvardiją priima atskiros JAV valstijos. Tačiau karo ar nacionalinės nepaprastosios padėties atveju tokį sprendimą gali priimti prezidentas.

Los Andžele tebėra dislokuota apie 2 000 nacionalinių gvardiečių. Anot D. Trumpo administracijos, jų buvimo mieste tikslas yra apsaugoti federalinius darbuotojus ir pastatus.

„Jokio poreikio dislokuoti karius prieš civilius Los Andželo gyventojus nebuvo, – pirmadienį sakė žymus demokratas ir galimas kandidatas į prezidento postą 2028 m. įvyksiančiuose rinkimuose G. Newsomas. – Tačiau žala padaryta. Mes dar kartą raginame juos pasielgti teisingai bei kartą ir visiems laikams užbaigti militarizaciją.“

Imdamasis griežtų priemonių prieš dokumentų neturinčius imigrantus ir ragindamas federalinius agentus aktyviau įgyvendinti jo politiką, D. Trumpas buvo nusitaikęs būtent į demokratų valdomus miestus, tokius, kaip Los Andželas, Čikaga ir Niujorkas.