„Jo veiksmai kenkia pajėgoms ir silpnina mūsų nacionalinį saugumą“, – sakoma laiške Kongresui. Apie tai rašo vokiečių leidinys „Spiegel“, remdamasis amerikiečių naujienų agentūra AP.
D. Trumpas nori kariuomenę pajungti politiniams tikslams, kritikavo Williamas Perry‘is, Leonas Panetta, Chuckas Hagelis, Lloydas Austinas bei Jamesas Mattisas.
Išskyrus J. Mattisą, visi jie vadovavo Pentagonui, kai šalį valdė demokratų prezidentas. J. Mattisas per pirmąją D. Trumpo kadenciją maždaug dvejus metus ėjo gynybos sekretoriaus pareigas. Buvę pareigūnai, anot pranešimo, ragina Kongresą neskirti naujų žmonių į karinius postus.
D. Trumpas praėjusią savaitę atleido virtinę aukštų JAV kariuomenės vadų. Prieš savaitę, pavyzdžiui, buvo atleistas Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas, karinių oro pajėgų generolas C. Q. Brownas.
C. Q. Brownas po Colino Powello buvo tik antras juodaodis šioje pozicijoje. Jis pasisakė už įvairovę, lygybę ir įtrauktį kariuomenėje.
D. Trumpas nori pakeisti C. Q. Browną į pensiją išėjusiu generolu leitenantu Danu Caine‘u. Tai būtų pirmas kartas, kai kandidatas į generalinio štabo vado postą yra į pensiją išėjęs kariškis.
D. Trumpas, be to, atleido dar penkis admirolus ir generolus, įskaitant karinio laivyno vadę Lisą Franchetti. Ji buvo pirmoji moteris šiame poste – ją paskyrė buvęs prezidentas Joe Bidenas. Savo veiksmais D. Trumpas laužo tradiciją nekeisti Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko.
Tačiau mažai tikėtina, kad Kongresas nepritars personalo pokyčiams. Respublikonai turi daugumą ir Atstovų Rūmuose, ir Senate. Nepaisant kelias savaites trukusių ginčų, Senatas, pavyzdžiui, patvirtino prieštaringai vertinamą gynybos sekretorių Pete‘ą Hegsethą.
(be temos)