Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija apie tai pranešė po to, kai praėjusią savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje susitikę JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos diplomatijos vadovai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti karinį bendradarbiavimą ir griežtinti tarptautinių sankcijų režimą, kad būtų užkirstas kelias Pchenjano branduolinėms ambicijoms. 

Užsienio reikalų ministerija apkaltino JAV bandymu įgyvendinti „pasenusį ir absurdišką planą“ dėl Šiaurės Korėjos denuklearizacijos ir perspėjo dėl „stulbinančio ir ryžtingo atsakomojo smūgio“, jei manys, kad šaliai gresia pavojus. 

Ministerija pridūrė, kad Pchenjanas „nuosekliai laikysis naujos branduolinių pajėgų stiprinimo linijos“ ir „kruopščiai atgrasys JAV ir jų vasalinių pajėgų grasinimus bei šantažą“ šalies atžvilgiu. 

Tai buvo naujausias Pchenjano pareiškimas, kaltinantis Jungtines Valstijas priešiškos politikos prieš Šiaurės Korėją vykdymu. 

Tačiau valstybinė žiniasklaida iki šiol vengia tiesiogiai įvardyti JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), kuris per savo pirmąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose dalyvavo precedento neturinčiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu). 

Šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijos metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) surengė trišalį susitikimą su Pietų Korėjos ir Japonijos užsienio reikalų ministrais. 

Susitikimo metu lyderiai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą siekti Šiaurės Korėjos „visiškos denuklearizacijos“ ir išlaikyti veiksmingas sankcijas, nukreiptas prieš Pchenjano ginklų programą. 

Jos taip pat susitarė stiprinti savo karinius pajėgumus ir plėsti trišales karines pratybas. 

D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimo tikimybė

Per pirmąją savo kadenciją 2017–2021 metais respublikonų prezidentas palaikė diplomatinius santykius su šiaip jau izoliuojamu Kim Jong Unu, tris kartus su juo susitiko ir net pareiškė, kad jie vienas kitą „myli“.

Tačiau jų diplomatija greitai nutrūko kilus nesutarimams dėl JAV vadovaujamų sankcijų Pchenjanui. 

Nuo to laiko Pchenjanas sustabdė bet kokias reikšmingas derybas su Seulu ir Vašingtonu, o Kim Jong Unas išplėtė balistinių raketų bandymus. 

Šiaurės Korėjos teigimu, taip bandoma atremti „gangsteriškus JAV grasinimus“.

Kim Jong Unas pastaraisiais mėnesiais teikia pirmenybę santykiams su Maskva, taip bandydamas ištrūkti iš tarptautinės izoliacijos ir sustiprinti savo pozicijas. Jis aktyviai remia Rusijos prezidento Vladimiro Putino karą prieš Ukrainą, o Šiaurės Korėją vaizduoja vieningo fronto prieš Vašingtoną žaidėja. 

Kim Jong Unas tiesiogiai dar nėra pripažinęs, kad tiekia Rusijai karinę įrangą ir karius jos karui prieš Ukrainą.

Oficialioji Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra KCNA pranešė, kad pirmadienį į Rusiją išvyko diplomatinė delegacija, kuriai vadovauja Diplomatinio korpuso reikalų biuro direktorius Kim Ik Songas. 

Tačiau KCNA nenurodė, kas bus aptarta naujausiame Maskvos ir Pchenjano diplomatiniame susitikime. 

D. Trumpo pergalė lapkritį vykusiuose JAV prezidento rinkimuose paskatino spekuliacijas apie galimą jo susitikimą su Kim Jong Unu. 

Analitikai įspėjo, kad greitai toks žingsnis mažai tikėtinas, atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo padėtį regione ir platesnę geopolitiką.

Kai kurie ekspertai tvirtina, kad Kim Jong Uno pastangos didinti Šiaurės Korėjos dalyvavimą vieningame fronte prieš Vašingtoną taip pat gali sustiprėti, jei D. Trumpo pastangos didinti muitus ir iš naujo nustatyti pasaulinės prekybos sąlygas atgaivins prekybos karą su Kinija. 

Kinija yra pagrindinė Šiaurės Korėjos sąjungininkė ir ekonominis gelbėjimosi ratas.